Turite klausimų? Paskambinkite mums telefonu: +370 655 59 296

Verta žinoti

2022 03 23

Po kelių ES direktyvų keitimo vėliava yra siūloma pakeisti vaiko priežiūros išmokų mokėjimo tvarką, sumažinant dvejų mėnesių dydžiu vaiko priežiūros išmokos sumas, kai asmuo pasirenka 2 metų vaiko priežiūros variantą. LRV jau pritarė šiam projektui.
Paveiksliuke parodyta, kad pasirinkus 24 mėn. būdą, asmuo praras 52 % nuo jo VDU
Pvz. jei gyventojo VDU, iš kurio skaičiuojama išmoka yra 1‘000 Eur, tai jis pagal projektą per 24 mėn. gaus 9‘720 Eur, o jei įstatymas NEBŪTŲ keičiamas, jis būtų gavęs 10‘240 Eur iki mokesčių. Skirtumas: 520 Eur (52 % nuo 1‘000 Eur).
Pritarus projektui, mamytės ir tėveliai, kurių išmokų skaičiavimas startuoja nuo 2022-08-01 gaus mažiau, jei pasirinks 24 mėn. variantą.
Teisėkūra. Vaiko priežiūros išmokos skaičiavimui naudojami 12 mėn. duomenys, o įstatymas įsigaliotų po 5 mėn. Taigi turime LRV palaimintą projektą, kuris galima sakyti taikomas atgaline data, nes tokiam pakeitimui, kai mažinamos išmokos, turėtų būti taikomas ne 5 mėn. bet mažiausiai 12 mėn. +6 mėn. = 18 mėn. intervalas, jei norime pasakyti, kad asmuo turėjo 6 mėn. pasiruošti pokyčiui.
LRV tvirtino projektą, prie kurio pridėtas aiškinamasis raštas su klaidinančiais skaičiavimais, pagal kuriuos 24 mėn. išmokos ne mažėja, bet didėja!
Direktyvos nenumato PAREIGOS sumažinti išmokas ar nustatyti išmokų ribas, bet numato pareigą sukurti motyvacinę sistemą, kad abu šeimos nariai prisidėtų prie vaikų priežiūros.
Čia ne vienintelis neigiamas pokytis. Projekte yra ir teigiamų pasiūlymų.

0321-1

LRVN davęs žalią šviesą projekto teikimui Seimui: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/773195d1a5fd11ecaf79c2120caf5094

AR: https://mcusercontent.com/6f23add169b00eb70b990bfe7/files/8107e6f5-aba9-0011-47d5-6821dd20cd37/18_AR_2022_03_03_galut_1.docx


Nuo 2022-05-01 įsigalioja 2022-03-16 LRFMĮ 1K-93, pagal kurį nustatoma RC paskelbtų finansinių ataskaitų kokybės stebėsena. Kasmet bus skelbiami stebėsenos rezultatai ir viešinamos įmonės, kurios papuolė į tikrinimo apimtį ir kurių ataskaitose matomos grubios klaidos.
Galima sakyti, kad bus tikrinami aiškinamųjų raštų ir metinių ataskaitų informacija, atsižvelgiant į pateiktus kitus juridinio asmens duomenis dėl privalomųjų atskleidimų, o pelno nesiekiantiems asmenims – papildomai padidintas dėmesys paramos gavimui, panaudojimui bei finansavimo sumoms.
Galės būti vertinamos ne tik ataskaitinių, bet ir praėjusių metų ataskaitos.
Jeigu AVNT turės įtarimų, kad nustatyti finansinių ataskaitų kokybės trūkumai turi administracinio nusižengimo požymių, ji galės teikti RC siūlymą pradėti administracinio nusižengimo teiseną.
Į vertinamus sąrašus papuls įmonės, kurias pasiūlys RC ar kitos institucijos.
Nenorite papulti į gėdos sąrašą, atidžiai sudarykite 2021 m. finansines ataskaitas. Ypač atkreipkite dėmesį į aiškinamuosius raštus ir į metines ataskaitas, kad jos atitiktų visus privalomus reikalavimus.

Daugiau: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/900a0e20a54411ec8d9390588bf2de65


2022-03-17 priimtas PVM įstatymo pakeitimas pagal kurį iš biudžeto lėšų (23 mln. Eur) bus kompensuojamas PVM paskaičiuotas gyvenamųjų patalpų šilumos energijai, kuri perduodama per karšto vandens tiekimo sistemą į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti;
Kompensacijos nebus tiems, kurie šildosi ne per karšto vandens tiekimo sistemą (neturi centrinio šildymo), bet šildymui naudoja autonominį sprendimą.
Kompensacija bus taikoma visiems, kurie turi centrinį šildymą nepriklausomai nuo finansinės padėties, buto ploto ar gyventojas iš viso nori gauti šią kompensaciją (nėra jokių išimčių dėl ploto, renovacijos ir asmens finansinės būklės).
Kompensacija bus taikoma tik 2022-01-01 – 2022-04-30 periodo centrinio šildymo sąskaitoms.

Daugiau: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/76005e43a5fc11ecaf79c2120caf5094


Jei Lietuvos įmonė PVM mokėtoja leidžia kitam asmeniui naudotis jos turtu be atlygio, tokiu atveju ji neturi teisės įtraukti į atskaitą pirkimo PVM, kuris buvo patirtas dėl neatlygintinai suteiktų paslaugų, pvz.: ofiso patalpų, įrangos suteikimas be atlygio iš Ukrainos atvykusiam verslo partneriui.
Tokia tvarka taikoma visai paramai, kuri teikiama kaip panauda.
Paveiksliuke išsamus VMI komentaras.

0321-2

Daugiau: https://www.vmi.lt/evmi/web/guest/aktualus-klausimai-del-paramos-ukraina


2022-03-09 užregistruotas civilinio proceso kodekso projektas, kuriam pritarus ieškovui laimėjus bylą, bet negavus visos prašomos žalos kompensavimo, teisinės išlaidos bus priteisiamos iš atsakovo pilna dalimi, jų nesumažinant tik dėl to, kad teismas nusprendė, jog žalos atlyginimo vertė turėtų būti mažesnė, nei kad buvo prašoma atlyginti.
Pvz.:
Dabartiniu metu, jei asmuo laimi bylą dėl žalos atlyginimo, bet teismas nusprendžia, kad žalos dydis turėtų būti 5 k. mažesnis, nei buvo prašyta atlyginti, tokiu atveju teisininkų išlaidų kompensavimas mažinamas 5 kartus.
Dabartiniu metu net ir laimėjus bylą ir įrodžius atsakovo kaltę, asmuo patiria papildomus finansinius nuostolius, nes jam nekompensuojamos teisinės išlaidos pilna apimtimi.
Dėl šio dalyko asmenys yra atgrasomi prašyti didesnių kompensacijų ir žalos atlyginimo, o teisės aktų pažeidėjai net ir pralaimėjimo metu – laimi finansiškai, nes nukentėjusioji šalis bijodama papildomų nuostolių teikia ieškinius sumažintomis sumomis.

Daugiau: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/ae7485409f9811ec9e62f960e3ee1cb6

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/621e7a609f9911ec9e62f960e3ee1cb6


Informuojame apie LLRI iniciatyvą, kuriai pritaria LBAA! Tęsiantis karui Ukrainoje, Migracijos departamentas ir Užimtumo tarnyba skelbia palengvinusios Lietuvoje prieglobsčio ieškančių ukrainiečių priėmimo ir įdarbinimo procedūras. LLRI teigia, kad ypatingos aplinkybės išryškina tai, jog pribrendo poreikis imtis nuoseklių migracijos procesų pokyčių, taip išlaisvinant valstybines institucijas atlikti savo svarbiausias funkcijas, o privačiam sektoriui perduodant atsakomybę už legaliai dirbti atvykstančiųjų asmenų atitikimą rinkos poreikiams.

Daugiau: https://www.facebook.com/laisvosios.rinkos.institutas/posts/10159733457431153


Jei viešbutis, buhalteris, teisininkas ar kitas PVM mokėtojas, kuris vykdo komercinę veiklą, pradeda teikti savo komercines veiklos paslaugas be atlygio, nes jis teikia paramą Ukrainos gyventojams, tokiai veiklai yra apmokestinama PVM.
Pvz.: viešbutis teikia apgyvendinimo su pusryčiais paslaugas, kai paslaugos vertė 100 Eur +PVM. Jei už šią paslaugą nebus paprašytas atlygis ir ji bus suteikta nemokamai, viešbutis PRIVALO išsirašyti sau, PVM SF ir prisiskaičiuoti 9 Eur pardavimo PVM (9 % taikomas apgyvendinimo paslaugoms).
Tokia tvarka yra taikoma visai paramai, kuri teikiama paslaugomis. Jei sąskaita bus išrašyta simbolinei 1 Eur sumai, PVM reikės paskaičiuoti nuo skirtumo (99 Eur) tarp rinkos kainos ir 1 Eur.
Jei asmuo sugeba tiksliai paskaičiuoti paramai perduotos paslaugos savikainą, PVM gali būti skaičiuojamas nuo savikainos.
Paveiksliuke išsamus VMI komentaras.

0321-3

Daugiau: https://www.vmi.lt/evmi/web/guest/aktualus-klausimai-del-paramos-ukraina?lang=lt


Jei Lietuvos įmonė sumoka VIENKARTINĘ ≤ 730 Eur kompensaciją savo darbuotojams Ukrainos piliečiams, ir (ar) jų šeimos nariams įsikurti Lietuvoje ir ši išmoka atlikta nepaprastosios padėties LR metu, tokia išmoka neapmokestinama GPM, VSD, PSD mokesčiais ir yra pripažįstama leidžiamais atskaitymais.
Jei įmonė papildomai tam pačiam ukrainiečiui išmoka 200 Eur sumą, kaip dovaną, ji neapmokestinama GPM, bet ,,Sodros” mokesčiais apmokestinama, nes tik natūra suteikta dovana ≤ 200 Eur neapmokestina GPM, VSD, PSD mokesčiais.
Kokiu teisiniu pagrindu yra nustatyta 730 Eur suma, mes neradome nei VMI nurodytuose šaltiniuose, nei kituose teisės aktuose. VMI tel. 1882 konsultuoja, kad informaciją apie teisinį pagrindą pateiktų tik pateikus paklausimą raštu.
Rekomenduojame išsaugoti ekrano nuotrauką su šiuo VMI komentaru, nes mūsų nuomone dabartiniu metu nėra jokio GPMĮ straipsnio, kuris numatytų VMI minimą 730 Eur išimtį dėl apmokestinimo nebuvimo.
Šaltiniai GPMĮ 17 str. 1d. 6d., MAĮ 10 str. PMĮ 17 str. 1d neduoda atsakymo į klausimą, kokiu teisiniu pagrindu yra teikiamas toks komentaras ir kodėl nėra keičiami teisės aktai, kad tai būtų teisėta.
Paveiksliuke išsamus VMI komentaras.

0321-4

Daugiau: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.171369/asr

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.157066/asr

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.231855/asr

https://www.vmi.lt/evmi/web/guest/aktualus-klausimai-del-paramos-ukraina?lang=lt


Darbdavys turi užtikrinti saugias darbo sąlygas.

Jei yra radiacinis fonas padidėjęs, visi gyventojai turėtų gauti pranešimus į savo mobilius telefonus, kuriuose bus rekomendacijos dėl tolimesnių veiksmų.
Darbo inspekcija neskelbs rekomendacijų darbdaviams, kaip jie turėtų elgtis, kai yra padidėjęs radiacinis fonas. Darbo inspekcija nebaus darbdavių, jei nebus instruktažo, ką reikia daryti padidėjus radiaciniam fonui.
Informaciją skelbs RSC: https://www.rsc.lt/index.php/pageid/314
Nuoroda, kurioje periodiškai atnaujinama informacija apie radiacinį foną Lietuvoje: https://www.rsc.lt/index.php/pageid/1195


Paskelbus ekstremalią situaciją bei buhalteriams dalinantis informacija apie tai, kad verslas, kuriame buvo legalūs atsiskaitymai grynais, pereina į nelegalių algų mokėjimą, LBAA kreipėsi į SVVT (Smulkiojo ir vidutinio verslo taryba prie EIM) teikdama siūlymą netaikyti mokėjimų grynais draudimo, kai yra paskelbta ekstremali situacija.
2022-03-04 įvyko SVVT posėdis dėl LBAA pateikto pasiūlymo.
Visos valstybinės institucijos (Ekonomikos ir Inovacijų ministerija, VMI, Darbo inspekcija bei kt.) pasakė, kad grynų pinigų problema yra sugalvota ir neegzistuojanti. Jos nėra, todėl niekas nebus keičiama. Draudimas mokėti algas grynais ir toliau lieka.
LBAA kreipimosi į SVVT tekstas:
LBAA teikia pasiūlymą SVVT apsvarstyti pasikreipimą į Vyriausybę dėl DK nuostatų dėl algos mokėjimo grynais sustabdymo, kol yra paskelbta nepaprastoji padėtis ir galimas gyventojų judėjimo ribojimas.
Argumentai:
1. Gyventojai, kurie yra prasiskolinę, nebegauna jokio apmokėjimo už darbą. Kai darbdavys atskaičiuoja išmokas antstoliui, ir perveda likutį, antstolis vis tiek nuima visą pinigų sumą, patekusią į banko sąskaitą. Gyventojas turi kas kartą pateikti įrodymus, kad įplaukusios lėšos yra iš darbdavio, kuris jau iš jų atskaitė lėšas antstoliui, neatsižvelgiant į tai, kad antstoliui įmonė pervedė atskaičiuotas lėšas. Antstoliai neturi teisingų instrumentų lėšų surinkimui. Areštuojamos visos patekusios lėšos į gyventojo sąskaitą, nors teisės aktai neleidžia areštuoti ligos išmokų ar kt. pašalpų ar išmokų lėšų.
2. Susidariusi politinė situacija skatina gyventojus gryninti lėšas, bankai negeba užtikrinti greito lėšų išgryninimo. Be to, lėšų gryninimas kainuoja.
Šios situacijos sukuria aukštą motyvaciją darbuotojams reikalauti, kad jiems alga būtų mokama grynais ir nebūtų rodoma oficialiai. Trūkstant darbo jėgos darbdavys bus priverstas pradėti mokėti šešėlinę algą.

Prisijunkite prie mūsų Facebook!

Mano VMI

VMI įmonėms

Reklama

bss
„AAM aktualijos“