2020-03-31 užregistruotas Užimtumo įstatymo naujas projektas dėl kurio įvyko ginčas Seime ir jo svarstymas yra nukeltas sekančiam Seimo posėdžiui.
Jei šiam keitimui bus pritarta, pakeitimas būtų taikomas atgaline data nuo 2020-03-16.
Įdomiausios Užimtumo įstatymo projekto detalės ir akcentai dėl savarankiškai dirbančiųjų subsidijavimo.
Akcentai:
1. Apibrėžta pagal kokio teisės akto (VSD įstatymo 2 str.9d.) nuostatas asmuo yra laikomas savarankiškai dirbančiu;
2. Nustatytos sąlygos, kada galima gauti išmoką:
2.1. Savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per periodą, kuris yra nuo 2019-03-14 iki 2020-03-15;
2.2. Veikla turėjo būti nenutraukta iki 2020-03-16. Anksčiausia nutraukimo data 2020-03-16;
2.3. Nuo 2020-03-16 iki karantino (ekstremalios situacijos) pabaigos asmuo nedirba pagal darbo sutartį ir neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių ir negauna darbo užmokesčio pajamų (nauja sąlyga pagal kurią vaiko priežiūros atostogose ar nemokamose atostogose esantis asmuo, galės gauti subsidiją); Jei savarankiškai veiklą vykdantis asmuo dirba, bet negauna darbo užmokesčio, nes yra nemokamose atostogose, jis gaus subsidiją;
2.4. Neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso (dėl juridinio asmens: MB, IĮ, TŪB, KŪB).
3. Išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui mokama kas mėnesį už pilną kalendorinį mėnesį ir yra lygi ne 257 Eur/mėn., bet 257 Eur/mėn + PSD įmokos nuo MMA tenkančios tam periodui. Projekte pasiūlyta padidinti subsidiją savarankiškai dirbantiems asmenims. Tokiu atveju subsidija už kovą būtų 257/31 x 16 + 607/31 x 16 x 6,98 % = 132,65 Eur+ 21,87 Eur = 154,52 Eur.
Už balandį subsidija būtų 257 Eur + 42,37 Eur = 299,37 Eur.
2020-03-31 ginčas Seime kilo dėl padidintos subsidijos dalies ir nuogąstavimų, kad nėra įvertinti finansavimo šaltiniai. Todėl gali būti, kad bus pritarta įstatymo versijai, kurioje subsidija bus be papildomo PSD įmokos subsidijavimo ir bus 257 Eur/mėn.
4. Vienas asmuo = viena išmoka. Jei vykdomos kelios savarankiškos veiklos, išmoka bus tik už viena.
5. Išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimas nutraukiamas, kai asmuo pradeda gauti darbo santykių pajamas (įsidarbina pagal darbo sutartį) arba nutraukia savo savarankišką veiklą atgaline data, kuri yra 2020-03-15 arba ankstesnė.
6. Išmokas savarankiškai dirbantiems asmenims skiria Užimtumo tarnyba, bet mokės „Sodra”. Užimtumo tarnyba turėtų paskelbti prašymo skirti išmoką tvarką ir formą.
7. Išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui paskiriama per 3 darbo dienas nuo asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos.
8. VSD įstatymo 2 str. 9 d.
Savarankiškai dirbantys asmenys – individualių įmonių savininkai; mažųjų bendrijų nariai; tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai; asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys); fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis (toliau – ūkininkai ir jų partneriai); šeimynos dalyviai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme (toliau – šeimynos dalyviai); asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis arba pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos (išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje).
VSD įstatymo 4 str. 1 d.
1. Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis LR teritorijoje (įskaitant komandiruotus į LR ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui asmenis) arba ne LR teritorijoje, bet pagal darbo sutartis, sudarytas su LR registruotais draudėjais, jeigu vadovaujantis LR tarptautinėmis sutartimis arba ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais nenustatyta kitaip, asmenys, atlygintinai einantys narystės pagrindu renkamąsias ar skiriamąsias pareigas, asmenys, susiję su draudėju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais taip, kaip šie santykiai apibrėžti GPM įstatyme, tuo pačiu metu iš šio draudėjo gaunantys pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto veiklos ar atlikėjo veiklos, draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.
Užimtumo įstatymas:
VMI atnaujino COVID-19 sąrašus, įtraukdama 3 tūkst. naujų mokesčių mokėtojų. Į COVID-19 sąrašus taip pat yra įtraukti ir fiziniai asmenys, kurie vykdė individualią veiklą, uždraustą dėl karantino.
Tokiems fiziniams asmenims yra taikomos tokios pačios lengvatos dėl mokesčių atidėjimo kaip ir įmonėms, įtrauktoms į COVID-19 sąrašus.
Taigi tokie fiziniai asmenys gali karantino metu vėluoti sumokėti PSD, VSD, GPM, PVM mokesčius ir dėl to jiems nebus skaičiuojamos ar taikomos sankcijos.
Jei pasibaigus karantinui (ekstremaliai situacijai) per 2 mėn. nepavyksta susimokėti susikaupusių mokesčių, reikės kreiptis į VMI, kad atidėtų mokesčių mokėjimą po karantino.
Daugiau:
2020-03-31 užregistruotas DK keitimas, dėl kurio Seimas prabalsavo 2020-03-31 posėdyje ir yra paskelbtas Užimtumo įstatymo projektas.
Tai yra nauji projektai, kurie stipriai skiriasi nuo 2020-03-18 priimtų įstatymų ir nuo 2020-03-26 paskelbtų projektų.
Dėl užimtumo įstatymo projekto balsavimas yra nukeltas sekančiam posėdžiui.
Jei šiems keitimas bus pritarta, pakeitimai būtų taikomi atgaline data nuo 2020-03-16.
Įdomiausios DK ir Užimtumo įstatymo projektų detalės ir akcentai dėl darbuotojų prastovų subsidijavimo:
I. Darbdavio prievolės:
1. Per 3 d. d. privalo informuoti VDI apie prastovos paskelbimą, nesvarbu ar jis teiks prašymą subsidijai gauti. (DK projekte nurodyta viena diena, bet pagrindinis komitetas nusprendė dėl trijų dienų, manome, kad pataisys įstatyme).
2. Prastovos metu darbdavys gali mokėti MMA (607 Eur) iki mokesčių, bet ne mažiau, jei darbuotojas dirba pilnu etatu. Darbdavys gali nuspręsti mokėti už prastovą ir daugiau nei MMA.
3. Paskelbus prastovą, iš darbuotojo negalima reikalauti, kad jis atvyktų į darbą
4. Jei paskelbta dalinė prastova, už prastovos laiką minimalus darbo užmokestis negali būti mažesnis nei MMA.
5. Dalinės prastovos trukmė negali būti mažesnė nei dvi darbo dienos per savaitę arba 3 val. per dieną.
6. Reikės gražinti gautą subsidiją per 2 mėnesius paaiškėjus, kad darbdavys pažeidė subsidijavimo sąlygas dėl darbo vietos išsaugojimo. Subsidija grąžinama dėl kiekvieno darbuotojo atskirai.
II. Subsidijos dydis ir gavimas:
1. Subsidiją paskirs užimtumo tarnyba ir mokės darbdaviui.
2. Subsidija gali būti dviejų rūšių. Pats darbdavys nuspręs kokią subsidiją jis norėtų gauti
2.1. 70 % nuo paskaičiuoto darbuotojo darbo užmokesčio už prastovą, kai subsidijos dydis ≤ 910.50 Eur/mėn., ir kai darbuotojo darbo užmokestis už prastovą yra nedidesnis nei yra nurodytas darbo sutartyje;
2.2. 90 % nuo paskaičiuoto darbuotojo darbo užmokesčio už prastovą, kai subsidijos dydis ≤ 607 Eur/mėn.
3. Jei darbdavys gauna subsidija dėl prastovos (2.2p arba 2.3p.), jis įsipareigoja 3 mėnesius išsaugoti 50% darbo vietų, kurios buvo subsidijuojamos. 3 mėn. terminas skaičiuojamas nuo subsidijos išmokėjimo dienos. Į neišsaugotas vietas neįtraukiami atvejai dėl darbuotojo mirties, darbo sutarties nutraukimas bandomojo periodo metu, darbuotojo išėjimas iš darbo savo noru, ar dėl darbuotojo atleidimo, kai yra jo kaltė. Nauja sąlyga, sename projekte buvo kitaip.
4. Subsidijas dėl prastovų galės gauti ir pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, jei jų teisinė forma nėra biudžetinė įstaiga.
5. Subsidija yra mokama tik už prastovas, kurios buvo ekstremalios situacijos ar karantino metu.
6. Subsidija nemokama, jei įmonei iškelta bankroto byla ar kreditoriai priėmė sprendimą dėl bankroto procedūros vykdymo, ar įmonė yra likviduojama (pagal JARC teisinį įm. statusą). Jei buvo mokėta subsidija ir neįvykdytas 3 mėn. terminas dėl vietos išsaugojimo, bet įmonei paskelbtas bankrotas arba jinai yra likviduojama, subsidijos grąžinti nereikia.
7. Subsidija nemokama už prastovos periodą, kai jos metu darbuotojas dirba arba už tą periodą, gauna nedarbingumo išmoką. VDI nustato ar asmuo vykdė darbo f-jas prastovos metu.
Užimtumo įstatymas:
Darbo kodeksas:
Primename, kad teikiant finansines ataskaitas už 2019 m. būtina įsivertinti įmonės rodiklius už du paskutinius metus, kad būtų nustatytą, kurį finansinių ataskaitų rinkinį reiktų paneigti. Labai mažų įmonių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro:
1) trumpas balansas;
2) trumpa pelno (nuostolių) ataskaita ir
3) pastaba po balansu, kurioje reikia nurodyti šiuos duomenis:
1) informaciją apie balanse neparodytus finansinius pasižadėjimus, garantijas, neapibrėžtuosius įsipareigojimus, neapibrėžtąjį turtą bendromis sumomis, nurodant visų reikšmingų užstatų rūšį ir pobūdį;
2) informaciją apie visus pasižadėjimus, susijusius su pensijomis pagal ilgalaikio atlygio planus ir įmonių grupės įmonėmis, pagal jungtinės veiklos sutartį kontroliuojamomis bendrosiomis įmonėmis arba asocijuotosiomis įmonėmis;
3) informaciją apie įmonės vadovui, valdymo ir priežiūros organų nariams išmokėtų avansų ir suteiktų paskolų sumas, nurodant palūkanų normas, pagrindines paskolų sąlygas ir visas sugrąžintas, nurašytas arba atsisakytas sumas, taip pat už šiuos asmenis teikiant visų rūšių garantijas įmonės prisiimtų pasižadėjimų sumą, nurodant atskirai įmonės vadovui, valdymo ir priežiūros organų nariams tenkančią sumą;
Pastaba po balansu nesudaroma, jei joje nėra ką nurodyti. Niekas ataskaitų sudarymo terminų neatšaukė, taigi daryti reikės.
VMI informuoja, kad jei teikiate paramą asmenims, kurie neturi paramos gavėjo statuso, bet tai yra:
1. parama teikiama pinigais, maistu, apsaugos priemonėmis dėl medicinos įstaigų rėmimo;
2. parama perduodama medicinos įstaigos darbuotojams, nebus apmokestinta kaip pajamos natūra;
3. nereikalaus notarinės sutarties formos, net jei paramos suma viršys 14500 Eur;
4. nereikės atstatyti PVM bet kokio dydžio paramai, jei parama teikiama pagal 1 ar 2-ą punktus; ekstremalios situacijos metu. Yra 2020-03-26 PVM įstatymo pakeitimas dėl šio dalyko, žr. į nuorodą žinutės apačioje;
5. ekstremalios situacijos metu, jeigu parama bus suteikta juridiniams asmenims, neturintiems paramos gavėjo statuso, bet įstatymo nustatyta tvarka turintiems teisę jį gauti, remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei turinio viršenybės prieš formą principu bus laikoma, kad parama yra suteikta pagal įstatymą, o paramos teikėjams bus taikomos mokesčių lengvatos;
6. jei parama teikiama ne ekstremalios situacijos metu, jai įsijungia sena tvarka (2-5 punktai netaikomi).
2020-03-26 PVM įstatymo pakeitimas:
„kai perduodamos prekės yra skirtos pagalbai dėl LR civilinės saugos įstatymo nustatyta tvarka visoje šalyje paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar dėl LR nepaprastosios padėties įstatymo nustatyta tvarka visoje šalyje įvestos nepaprastosios padėties suvaldymo ir pasekmių likvidavimo teikti. Toks prekių tiekimas nelaikomas prekių suvartojimu PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti” ir PVM atstatinėti nereikia.
Daugiau:
Rekomendacija darbuotojams: jei jums paskelbta prastova ir jūs susirgote, būtinai informuokite savo darbdavį, nes keičiasi jūsų darbo užmokesčio skaičiavimo tvarka. Įmonėje prastovos gali būti skelbiamos vienam, keliems ar visiems darbuotojams.
Jeigu darbuotojas prastovos metu nedirba, bet gauna darbo užmokestį pagal DK, tai jam už tas dienas, kai mokamas darbo užmokestis, negali būti mokama ligos išmoka.
Jeigu žmogus prastovos metu yra paėmęs nedarbingumo pažymėjimą, darbdavys net ir prastovos metu turi „Sodrai“ pateikti NP-SD ir nemokėti darbo užmokesčio už tas dienas bei atitinkamai vesti apskaitą.
Būna situacijų – darbdavys paskelbia prastovą darbuotojui. Darbuotojas neina į darbą. Po kelių dienų darbuotojas kreipiasi į gydytoją ir gauna nedarbingumo pažymėjimą. Jeigu jis nepraneš darbdaviui apie tai, kad turi nedarbingumą, o darbdavys nepateiks „Sodrai“ NP-SD (nors darbuotojas yra prastovoje ir tuo metu nedirba), darbuotojas gaus už tą laikotarpį darbo užmokestį už prastovą, bet negaus ligos išmokos.
Principas – darbuotojas negali tuo pačiu gauti ir darbo užmokesčio už prastovą ir ligos išmokos už tą patį laikotarpį.
Čia taikoma teisė, kaip įprastomis darbo sąlygomis, nesvarbu, kad žmogus nedirba dėl prastovos.
Gali būti situacijų, kad Sodroje nebus duomenų apie darbuotojų nedarbingumą, nes ligoninės nespėja teikti duomenų. Todėl rekomenduojame šios žinutės informaciją įtraukti į darbdavio pranešimą darbuotojams, kaip darbuotojai turėtų elgtis prastovos metu.
O čia žinutė buhalteriams apie nedarbingumų pildymą, kai yra paskelbta prastova.
Yra galimos situacijos:
1. Tais atvejais, kai darbuotojas jau yra laikinai nedarbingas*, darbdavys neturėtų tokio darbuotojo įtraukti į darbuotojų, kuriems skelbiama prastova, sąrašą.
2. Tais atvejais, kai darbuotojas pripažintas laikinai nedarbingu* jau paskelbus prastovą, darbdavys turi dvi galimybes:
2.1. nutraukia darbuotojui prastovą (pasirūpina, kad būtų pakeistas/patikslintas Užimtumo tarnybai pateiktas jo darbuotojų, kuriems skelbiama prastova, sąrašas). Šiuo atveju, pildant NP-SD2 pranešimą, darbdavys privalo sumokėti ir nurodyti ligos išmokos už 2 pirmąsias ligos ar saviizoliacijos dienas (laukeliai B5-B6) sumą (laukelis B7);
2.2. nenutraukia darbuotojui prastovos (jokių pranešimų Užimtumo tarnybai dėl darbuotojų, kuriems skelbiama prastova, sąrašo tikslinimo pateikti nereikia). Tačiau šiuo atveju, pildant NP-SD2 pranešimą, laukeliuose B1-B2 privalo būti nurodytas laikotarpis, sutampantis su darbuotojui paskelbtos prastovos laikotarpiu. Ligos išmoka už 2 pirmąsias ligos ar saviizoliacijos laikinojo nedarbingumo dienas nemokama, tačiau laukelyje B8 turi būti nurodyta priežastis „06“ ir įrašyta „Prastova“.
Tais atvejais, kai ligos išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų bus permokėta dėl darbdavio pateiktame NP-SD2 pranešime nurodytų neteisingų duomenų (pvz. darbuotojui paskelbta prastova, už kurią mokamas visas ar dalis darbo užmokesčio, ir už tą patį laikotarpį paskirta ligos išmoka), permokėtos ligos išmokos sumos bus išieškomos iš darbdavių VSDĮ nustatyta tvarka.
Dėkojame „Sodrai” už informacijos pateikimą ir pagalbą rengiant šią žinutę.
Užregistruotas visas teisės aktų paketas, kuriam pritarus nuo 2021 m. būtų privaloma registrų centre registruoti gyvenamosios paskirties nekilnojamo turto nuomos sutartis, jei jų trukmė ilgesnė nei 30 dienų.
Jei sutartis nebus užregistruota, patalpų nuomotojui bus paskirtos sankcijos: įspėjimas arba 200-390 Eur bauda.
Už pakartotiną pažeidimą, būtų 390-500 Eur bauda.
Sankcijas skirtų VMI.
Sutartį reikėtų užregistruoti per 30 dienų po jos sudarymo, pakeitimo ar pasibaigimo. Taigi dėl vienos nuomos sutarties mažiausiai du kartus turės būti atliktos nuomos sandorio registracijos RC.
Pritarus CK pakeitimui, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis galės būti panaudota prieš trečiuosius asmenis, tik jeigu ji yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre.
Registrų centro mokestis už nuomos sutarties registravimą yra 2,9 Eur. Registracijos terminas 5 dienos
Dėl to, kad būtų nustatyta privaloma sutarčių registracija, nuomos sutartys turės būti rašytinės formos ir negalės būti žodinės formos.
Jei asmuo per booking.com ar kitokią platformą išsinuomojo patalpas ilgesniam nei 30 dienų periodui, patalpų savininkas turės šį susitarimą užregistruoti. Gali būti situaciją, kad nuomos sandorio registracija bus neįmanoma arba reikšmingai apsunkinta.
Rizikos
1. Jei yra padidinamas nuomos mokestis ir buvo pamiršta užregistruoti šią informaciją, mokesčių mokėtojas neparodys padidintų nuomos pajamų, kad išvengtų baudos iš VMI.
2. Pamiršus užregistruoti pigaus būsto nuomos sandorį, gyventojui bus pigiau nedeklaruoti gautų pajamų, nei sumokėti sankciją už pamirštą deklaravimą.
3. Jei kažkas atsitiko ir kažkurio mėnesio nuomos kaina buvo sumažinta, mokesčius ko gero reikės mokėti nuo didesnės nuomos kainos, nes nebuvo RC užregistruotas kainos sumažinimas, kuris, pritarus CK pakeitimui, privalės būti dokumentuojamas rašytinėje formoje.
4. Siūlomi teisės aktų pakeitimai apsunkins tvarkingai deklaruojančių pajamas ir mokesčius asmenų veiklą, nes reikės atlikti papildomus darbus, kurie ne tik kainuoja, bet ir reikalauja didelių laiko sąnaudų. Registrų centre eilėse gali prireikti palaukti keletą valandų.
5. Užregistravus NT nuomos sutartį, už komunalines paslaugas turės mokėti nuomininkas. Manome, kad techniškai neįmanoma keisti komunalinių paslaugų sutartis kas mėnesį su šių paslaugų tiekėjais. pvz. su Vilniaus savivaldybe dėl buitinių atliekų išvežimo.
6. Manome, kad leidimas matyti kitiems asmenis konfidencialią fizinių asmenų gyvenamosios paskirties patalpų nuomos sutarčių informaciją būtų BDAR pažeidimas.
Projektą parengė Finansų ministerija
Projektų uždavinys – nustatyti, kad ilgalaikes gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis sudarę, esmines šių sutarčių sąlygas pakeitę, taip pat šias sutartis nutraukę asmenys (nuomotojai) LR teisės aktų nustatyta tvarka privalomai registruotų šiuos faktus Nekilnojamojo turto registre, ir kartu numatyti ir teisinę (administracinę) atsakomybę už šios pareigos nevykdymą ar netinkamą vykdymą.
Yra siekiama sukurti vieną duomenų bazę, kurioje būtų kaupiami visi duomenys apie gyvenamąsias patalpas bei su jomis susiję juridiniai faktai, įskaitant ir ilgalaikių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sudarymą (nuomotoją, nuomininką, nuomos laikotarpį, nuomos kainą, nuomojamo objekto vertę, kita). Šia duomenų baze galėtų naudotis: VMI, savivaldybės, Nekilnojamo turto ekspertai ir kiti asmenys.
Gyventojo, gaunančio nuomos pajamas, privatūs duomenys apie jo pajamų dydį, valdomą turtą, nuomos sutarties sąlygas būtų prieinami neribotam asmenų ratui.
Verslas pradėjo skaičiuoti kovo mėnesio algas ir turėjo įsivertinti lėšų poreikį: kokios sumos bus subsidijuojamos, kiek galutiniam rezultate reikės mokėti iš savo kišenės.
Balandžio 5 d. artėja. Ar tada bus aišku, dabar yra visai neaišku.
Situacija tokia, kad vakar Seimas nepatvirtino verslui ir savarankiškai dirbančiųjų asmenų geresnių subsidijavimo sąlygų ir aiškesnio užimtumo įstatymo, nes nusprendė nebalsuoti ir nukelti klausimo svarstymą sekančiam posėdžiui, kuris bus po subsidijų išmokėjimo- balandžio 7d.
Buvo galima balandžio 1d. sušaukti neeilinį posėdį ir prabalsuoti, bet po 18 val. salėje nebebuvo kvorumo dėl Seimo valdybos, kuri tai galėjo nuspręsti…..
Užimtumo keitimo įstatymas, kuris buvo priimtas 2020-03-18 paskubomis be jokių viešų svarstymų su visuomene per 3 val. po jo sukūrimo, yra su daugybe neapibrėžtumų ir didesnių reikalavimų savarankiškai dirbantiems su ženkliai mažesnėmis subsidijomis, lieka galioti ir ko gero bus taikomas kovo mėnesio subsidijavimui.
2020-03-18 teisės aktai buvo priimti paskubomis, o planas buvo juos pataisyti iki taikymo pradžios ir taisymus taikyti atgaline data.
Pagal tokią tvarką, subsidijų daug kas negaus tiek, kiek buvo žadėta paskutiniuose projektuose. Valstybės pažadai tautai dabar priklauso nuo to, ar Seimo valdyba nuspręs daryti posėdį anksčiau ar iš viso jie norės eiti darbą.
Paveiksliuke 2020-03-18 užimtumo įstatymas, kurį buvo planuojama keisti: https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1157034/seimas-neskuba-gelbeti-verslo-balsavimas-del-subsidiju-atidedamas-iki-kito-seimo-posedzio?fbclid=IwAR1Eu1l3TFQHDQZcE-28MQdqt2KtqOxG1MNm23wupTvnHbxF2FeVEAxY1aA
SADM žinutė: https://www.facebook.com/socmin/posts/10158445287668463?__tn__=K-R
Pratęsus karantiną ligos išmokos ir toliau bus mokamos. Ką reikia padaryti tėvams? Apie pratęstą laikino nedarbingumo laikotarpį reikia informuoti ir darbdavį.
Kas gali gauti nedarbingumo išmoką:
Tėvai, globėjai, budintys globotojai, įtėviai ar seneliai (jeigu abiem tėvams (įtėviams) arba turimam vienam iš jų nėra galimybės pasinaudoti nuotoliniu darbu arba jiems (jam) darbdavys nepaskelbė prastovos), toliau liekantys namuose su darželinukais, priešmokyklinukais ar pradinukais, vaikais su negalia iki 21 metų, kurie lankė mokyklą, turėtų kreiptis į savo vaiko gydytoją, kuris pratęs nedarbingumo pažymėjimą.
Tokia pat tvarka galioja ir negalią turintį asmenį prižiūrintiems tėvams, įtėviams, globėjams ar pensinio amžiaus neįgalų asmenį slaugantiems sutuoktiniui, vaikams, įvaikiams, globėjams, kai dėl ekstremalios situacijos ar karantino metu uždaryti dienos centrai, kuriuos neįgalieji lankė.
Čia galite pasiskaičiuoti kokia būtų ligos arba slaugos išmoka: https://www.sodra.lt/lt/skaiciuokles/ligos_pasalpos_skaiciuokle?fbclid=IwAR3vS-4RTwvjihEyLhRRLukNDgUQtdVlOz5tnvIssPnRAzFFicngm-6x6us#step1
Tais atvejais, kai darbuotojas jau yra laikinai nedarbingas dėl ekstremalios situacijos ar karantino, darbdavys neturėtų tokio darbuotojo įtraukti į darbuotojų, kuriems skelbiama prastova, sąrašą.
Jeigu darbuotojas pripažintas laikinai nedarbingu jau paskelbus prastovą, darbdavys gali:
1. nutraukti šio darbuotojo prastovą ir apie tai informuoti Užimtumo tarnybą arba
2. prastovos nenutraukti ir „Sodrai“ teikiamame pranešime nurodyti prastovos laikotarpį. Nenutraukus prastovos darbuotojas gaus darbo užmokestį už prastovą, tačiau ligos išmoka už prastovos dienas jam nebūtų mokama.
Jei darbuotojo alga 40% didesnė nei MMA, jam paskirta ligos išmoka gali būti didesnė, nei mokestis už prastovą.
Išmokos – ir dirbantiems savarankiškai
Gyventojai, kurie ne vienus metus vykdo tik savarankišką veiklą (išskyrus veiklą su verslo liudijimu) ir yra mokėję ligos socialinio draudimo įmokas, yra draudžiami ligos socialiniu draudimu ir gaus ligos išmoką, net jei dar nedeklaravo pajamų už 2019 metus iki šių pajamų deklaravimo termino.
Tokiu atveju jiems skiriama minimali ligos išmoka (152,05 Eur/ mėn), o deklaravus pajamas išmoka bus perskaičiuota ir išmokėta nepriemoka.
Pavyzdžiui, gyventojas vykdė individualią veiklą pagal pažymą nuo 2018 metų. Iki 2019 metų gegužės mėn. jis deklaravo pajamas už 2018 metus ir sumokėjo socialinio draudimo įmokas. Tokiu atveju, nors 2020 m. pajamų deklaravimas dar neprasidėjo, gyventojui, kuriam išduotas nedarbingumo pažymėjimas vaikui prižiūrėti ugdymo įstaigą uždarius karantinui, už 14 dienų nedarbingumo laikotarpį bus priskaičiuota minimali 72,10 euro išmoka. Deklaravus pajamas ir sumokėjus valstybinio socialinio draudimo įmokas už 2019 metus išmoka bus perskaičiuota ir išmokėta ligos išmokos nepriemoka.
Sodra mokės kas 14 dienų.
Ligos išmokos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, trijų mėnesių, buvusių mėnesį prieš nedarbingumo mėnesį, vidurkį.
Pavyzdžiui, Jeigu nedarbingumo pažymėjimas išduotas 2020 m. kovą, vertinamos 2019 m. lapkričio, gruodžio ir 2020 m. sausio mėnesių pajamos. Ligos išmoka už sveiko vaiko priežiūrą, ugdymo įstaigą uždarius dėl karantino ar ekstremalios situacijos, sudaro 65,94 proc. kompensuojamųjų pajamų ir bet kuriuo atveju negali būti mažesnė nei 7,21 euro už kiekvieną darbo dieną.
Ligos išmokas gyventojai turėtų gauti per 17 darbo dienų, pasibaigus pirmajam nedarbingumo laikotarpiui ir „Sodrai“ gavus visus reikiamus ligos išmokai paskirti dokumentus (duomenis). Jeigu nedarbingumas tęsiamas, išmokos mokamos už kiekvieną 14 dienų laikotarpį.
Pavyzdžiui, jeigu nedarbingumo pažymėjimas išduotas kovo 16 dieną ir galiojo 14 dienų, o kovo 30 dieną buvo pratęstas bei tą pačią dieną gauti visi ligos išmokai paskirti reikiami dokumentai (duomenys), ligos išmoka būtų paskirta ir išmokėta per 17 darbo dienų nuo kovo 30 dienos.
Kovo 31 d. buvo diena pateikti 2019 metų finansines ataskaitas Mažosios bendrijoms.
VĮ Registrų centras informavo, kad sankcijas pradės taikyti tik tokiu atveju, jei ataskaitos nebus pateiktos per vasarą. Tokios informacijos apie ataskaitų pateikimo terminų atidėjimą nėra nei Registrų centro svetainėje, o Registrų centro FB paskyroje yra žymiau mažiau informacijos nei Verslo žinių puslapyje.
Matome naują tendenciją: Registrų centras valstybės deleguotas funkcijas ir teisės aktuose nustatytus terminus keičia ne pagal Lietuvoje galiojančią teisėkūrą ir pasirinko tokį skelbimo būdą apie pokyčius, kuris jį atleidžia nuo atsakomybės už veiksmus.
Tikimės, kad artimiausiu metu Registrų centras pradės teikti informaciją, kur būtų galima rasti informaciją apie pakeitimus, už kurios teisingumą prisiimtų atsakomybę RC, o ne žurnalistas ar Verslo žinios.
LBAA iš karto paskelbus karantiną kreipėsi į Seimą, kad būtų atidėti finansinių ataskaitų teikimo terminai, atitinkamai keičiant teisės aktus. Mūsų siūlymui nebuvo pritarta. Nėra užregistruota jokių teisės aktų keitimo dėl finansinių ataskaitų teikimo terminų atidėjimo.
Jei jūs turite du arba daugiau mažamečių vaikų, ABU šeimos nariai gali gauti vaiko priežiūros išmoką ir taip sutaupyti savo įmonės finansinius resursus.
Vaiko priežiūros išmoką gali gauti tik tie asmenys, kurie mokėjo soc. draudimo įmokas dėl ligos išmokos gavimo:
1. Darbuotojai dirbantys pagal darbo sutartį;
2. Individualią veiklą vykdantys ir netaikantys atleidimo nuo VSD mokesčių;
3. Autorinio atlyginimo, atlikėjo veiklos pajamas gaunantys;
4. MB narys arba IĮ savininkas gaunantis išmokas saviems poreikiams;
5. Šeimynos dalyvis;
6. Ūkininkai > 4EDV, GPM mokėtojai.
Kiti asmenys mokesčių dėl ligos išmokų nemokėjo, todėl išmokos dėl vaiko priežiūros negaus.
Pasirinkdami veiklos vykdymo būdą, nepamirškite ir tai, kad mažesni mokesčiai reiškia ne tik didesnes pajamas bet ir mažesnes soc. garantijas, kai jų labai reikės.
Dėl COVID-19 patirtų išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams ir laikino pajamų natūra pripažinimo pakeitimo.
1 Klausimas:
Ar gali įmonė patirtas išlaidas, susijusias su dalyvavimu renginiuose (parodos, mokymai, konferencijos ir kt.), komandiruotėmis, priskirti leidžiamiems atskaitymams, jeigu šie renginiai ir komandiruotės atšaukiami dėl paskelbto karantino?
1 VMI komentaras:
Leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriamos vieneto sąnaudos, patirtos įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos priemones. Todėl visos įmonės išlaidos (patirtos ir negrąžintos) apsaugant darbuotojus nuo užsikrėtimo rizikos laikotarpiu, kai valstybėje paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, gali būti priskirtos įmonės leidžiamiems atskaitymams kaip būtinosios darbo saugos ir darbuotojų apsaugos išlaidos.
2 Klausimas, dėl pajamų natūros:
Įmonė, siekdama apsaugoti savo darbuotojus, kurie į darbą/ iš darbo keliauja viešuoju transportu, suteikia jiems galimybę į darbą iš namų/ iš namų į darbą vykti įmonės turimais automobiliais. Darbo funkcijų atlikimui darbuotojams automobiliai nereikalingi ir nebuvo suteikti. T. y. automobiliais būtų naudojamasi tik vykimui į darbą/parvykimui iš darbo į namus. Ar įmonei reikės skaičiuoti pajamas natūra?
2 VMI komentaras:
Įmonių leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriamos įmonių sąnaudos, patirtos įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos priemones. Todėl visos įmonės išlaidos, įskaitant ir susijusias su priimtu sprendimu darbuotojams (kurie į darbą/ iš darbo keliauja viešuoju transportu) suteikta galimybe į darbą iš namų/ iš namų į darbą vykti įmonės turimais automobiliais yra laikomos patirtos apsaugant darbuotojus nuo užsikrėtimo rizikos laikotarpiu, kai valstybėje paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės ir gali būti priskirtos įmonės leidžiamiems atskaitymams kaip būtinosios darbo saugos ir darbuotojų apsaugos išlaidos.
Pajamų natūra dėl naudojimosi darbdavio automobiliu tik kelionei į darbą/iš darbo, skaičiuoti nereikia, tačiau tik šiuo laikotarpiu, esant pandeminei situacijai dėl COVID-19 plitimo.
3 Klausimas dėl paramos ir notarinės sutarties formos:
Ar surinktos didelės paramos sumos medikams įvairiuose fonduose be notaro patvirtinimo karantino metu gali būti pripažintos kaip parama?
3 VMI komentaras:
Pagal įprastą tvarką, nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė nei keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, turi būti notarinės formos (atkreipiame dėmesį, kad nuo kovo 20 d. notarų veikla atnaujinta).
Visgi, atsižvelgiant į esamą situaciją, mokesčių administratorius, vadovaudamasis įstatymų nuostatomis, mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybę teikia šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne formaliai išraiškai. Remiantis turinio viršenybės prieš formą principu, taip pat įstatymu įtvirtintais teisingumo ir protingumo principais, fondų surinktos lėšos, kurios, kaip parama skiriamos medicinos įstaigoms ar kt. viešiems poreikiams dėl COVID-19, ir kurias teikiant dėl notarų darbo apribojimo nebuvo ar nėra galimybės sudaryti notarinę sutarties formą, pagal turinį gali būti pripažįstamos parama mokesčių tikslais (pvz.: paramos teikėjai, t. y. juridiniai asmenys, suteikę labdaros ir paramos fondui paramą, gali pasinaudoti įstatymu nustatyta lengvata).
Jei karantino metu vykdote veiklą, būtinai susipažinkite su rekomendacijomis dėl darbo karantino metu (paskelbta 2020.03.23)
Akcentai:
1. prekių fasavimas;
2. prekių pristatymas pirkėjui;
3. draudžiama ir leidžiama veikla, leidimai veiklai;
4. prekybos vietos san. higiena ir pirkėjų bei darbuotojų apsauga;
5. veiksmai, kai darbuotojui nustatytas COVID-19.
Veiksmai, kai darbuotojui nustatytas COVID-19
Įmonė privalo bendradarbiauti su visuomenės sveikatos specialistais ir teikti jiems informaciją apie kontaktinius asmenis, vykdyti visuomenės sveikatos specialistų nurodymus dėl kontaktinių asmenų izoliavimo, patalpų valymo ir dezinfekcijos ir kt.
Jei asmuo, kuriam patvirtintas COVID-19, vykdė maisto tvarkymo veiklą ar teikė veterinarines paslaugas, maisto tvarkymo subjekto ar veterinarinių paslaugų teikimo patalpose privaloma atlikti aplinkos paviršių valymą ir dezinfekciją***. Aplinkos paviršių dezinfekciją atlikti turi tik tokiems darbams licenciją ir kompetenciją turinti įmonė arba apmokyti maisto tvarkymo įmonės darbuotojai. Šie darbai turi būti atlikti laikantis Sveikatos apsaugos ministerijos parengtų rekomendacijų „Dėl aplinkos valymo ir dezinfekcijos, esant nepalankiai COVID-19 situacijai“. Atliekant aplinkos paviršių dezinfekciją būtina užtikrinti maisto produktų ir jų žaliavų, veterinarinės paskirties pašarų ir kt. prekių apsaugą. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas dažniausiai liečiamų paviršių dezinfekcijai (durų rankenos, turėklai, lankytojų stalai viešojo maitinimo įmonėse, krepšiai prekėms sudėti, vežimėliai produktams vežti (prekybos centruose, parduotuvėse) ir pan.).
Nevykdant nurodymų dėl dezinfekcijos, VMVT sprendimu įmonėms gali būti taikomi veiklos apribojimai (pagal VMVT direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymą Nr. B1-12 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimų dėl administracinių poveikio priemonių taikymo priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“).
Rekomendacijos dėl parduotuvių ir turgaviečių veiklos karantino metu: http://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/rekomendacijos%20del%20prekybos%20imoniu%20veiklos_VMVT_03_19.pdf?fbclid=IwAR3s4M0xBBG6zYMurLz6RI7vBGoI7qghtzEvmLHQ9DODpw-AgyuWNxR_wSk
Dėl rankų higienos: http://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/rekomendacijos%20del%20ranku%20higienos(1).pdf?fbclid=IwAR2d2Q7GPpZvJl5JjMB1Q6X6CHgnzedopV4n1N7xfAbqgvEaWymqh-Lc9mY
