Turite klausimų? Paskambinkite mums telefonu: +370 655 59 296

PVM ir NT įstatymų keitimo projektai

2019 10 16

Tai ko gero pirmas per paskutinius 5 metus reikšmingas PVM įstatymo keitimo projektas, kuris naudingas verslui ir ekonomikai.
2019-10-08 užregistruotas PVM įstatymo keitimas, kuriam pritarus nuo 2021m. būtų naikinamas apribojimas grąžintis pirkimo PVM permoka, jei nėra praėjęs pusmetis.  PVM gražinimas būtų stabdomas 6 mėn. ir ilgiau tik nepatikimiems mokesčių mokėtojams ir kai yra pradėtas PVM tyrimas. Verslui toks pakeitimas sudarytų sąlygas susimažinti apyvartinių lėšų poreikį ir padidintų jo konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.

Ištraukos iš AR
“Įstatymo projekte siūloma nuo 2021 m. sausio 1 d. atsisakyti šiuo metu PVM įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų, taikomų už atitinkamą mokestinį laikotarpį susidariusiai ir grąžinamai PVM skirtumo sumai. Tokiu atveju už atitinkamą mokestinį laikotarpį susidaręs PVM skirtumas būtų grąžinamas bendra MAĮ nustatyta tvarka, t. y. iš pradžių susidaręs PVM skirtumas įskaitomas mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti, tada likusi suma bendruoju atveju PVM mokėtojo prašymu grąžinama per 30 dienų po rašytinio prašymo ar trūkstamų dokumentų gavimo dienos.
Kartu siūloma apribojimus grąžinant susidariusį PVM skirtumą taikyti PVM mokėtojams, neatitinkantiems MAĮ 40’1 straipsnyje nustatytų minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, t. y. tokiems PVM mokėtojams neįskaityta (negrąžinta) už mokestinį laikotarpį susidariusi PVM skirtumo suma būtų grąžinama ne anksčiau nei praėjus 6 mėnesiams nuo permokos susidarymo.
„Šiuo metu pirkimo PVM grąžinimas yra ribojamas pagal PVMĮ 91 str. nuostatas, kurios sako, kad yra kas mėnesį grąžinamas tik toks PVM:
1) sąlyginę 21 % PVM sumą, apskaičiuotą nuo to mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje deklaruotos apmokestinamosios vertės tokių prekių ir paslaugų:
– kurioms pritaikytas 0 procentų PVM tarifas;
– kurios patiektos (suteiktos) už Europos Sąjungos teritorijos ribų (jei jos nebūtų neapmokestinamos PVM, jeigu tiekimas (teikimas) vyktų šalies teritorijoje);
– kurios patiektos (suteiktos) taikant atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmą (išskyrus atvejus, kai prekių tiekėjui (paslaugų teikėjui) teisme pradėta bankroto procedūra);
2) PVM sumą, per mokestinį laikotarpį atskaitytą už:
– įsigytą ilgalaikį turtą;
– įsigytas ir (arba) importuotas medžiagas, žaliavas ir (arba) paslaugas, skirtas ilgalaikiam turtui pasigaminti ir (arba) nebaigtai statybai;
– įsigytus ir (arba) importuotus degalus, trąšas, sėklas, pašarus, priemones nuo kenkėjų ir piktžolių.
Jei per mokestinį laikotarpį susidariusi PVM skirtumo suma viršija PVM įstatymo 91 str. 2 d. nustatytus apribojimus, perviršis PVM mokėtojui gali būti grąžintas tam kalendoriniam pusmečiui pasibaigus, tačiau tik tada, jeigu asmuo buvo įregistruotas PVM mokėtoju ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki to kalendorinio pusmečio pabaigos.“
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/5fc19bb1e99a11e99f05bdf72918ad4e?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=fa601920-5e00-445f-8cce-bd612d5cdf21&fbclid=IwAR0EdFXuCFWaA-wq0rLMr3mvHUgq2suld6bCezcI2OQSI-vfxxrxb0fPyQg


Užregistruotas nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymo pakeitimo projektas, kuriam pritarus už 2020m. gyventojai turės mokėti NT mokestį nuo gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių mokestinės vertės viršijančios 100 000 Eur (dabartiniu metu yra 220 000 Eur).

Vertinamas visas gyventojo turtas ir jo bendra vertė.

Daugiavaikėms šeimoms nustatyta neapmokestinama NT vertė mažinama irgi 2,2 kartus (vietoj 286 000 Eur lengvatos sumos siūloma taikyti 130 000 Eur). Mokesčių didinimas būtų neišlaukus 6 mėnesių iki įstatymo įsigaliojimo, kas prieštarauja teisėkūros pagrindų įstatymui.

Labiausiai tai palies daugiavaikes šeimas ir šeimas auginančias/prižiūrinčios neįgalius asmenis, kurios nemokėjo NT mokesčio, jei turto vertė buvo mažesnė nei 286 000 Eur (siūloma sumažinti neapmokestinamą sumą iki 130 000 Eur).

Paveiksliuke išvardinti NT tarifai, kurie dabartiniu metu galioja dėl gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių apmokestinimo.

nt

Staigus mokesčių padidinimas palies asmenis, kurių bendra NT vertė buvo didesnė nei 0,1 mln.
Dėl tokio pokyčio NT mokestis gali padidėti 600 Eur.

lengvatos

Labiausiai mokesčio padidinimą pajus mažiausios NT vertės turėtojai, nes jiems bendra NT mokesčio suma didės stipriausiai. Mokantiems didelį NT mokestį, lengvatos sumažinimas santykinai palies mažiau. Paveiksliuke parodyta kaip NT mokesčio didėjimas palies NT mokestį mokančius asmenis pagal turto vertę.

Pigiausio apmokestinamo NT savininkų mokestis gali didėti net 7 kartus, kai kitų turtingesnių asmenų NT mokesčio padidinimas gali būti 0.1 karto. Įdomu tai, kad nuo 2020m. investicinių bendrovių nekilnojamam turtui, nebus taikomas JOKS nekilnojamo turto mokestis, jei tas turtas įsigytas dėl investavimo.

Fiziniams asmenims nusprendusiems patiems rūpintis savo pensiją ir investuojantiems ne per tarpininkus (ne per kolektyvinio investavimo įmones) nekilnojamo turto mokesčio lengvatos įstatymas nenumato, atvirkščiai priimami teisės aktai neskatinantys rūpintis savo senatve savarankiškai. Projektas siekia sukurti mokesčių mokėjimo sistema, kuri skatina:
1. pelno išvežimą iš šalies (didžioji dalis investavimo įmonių yra užsienio kapitalo)
2. papildomai apmokestina gyventojo siekį sukauptas lėšas investavus į nekilnojamą turtą
3. didina nuomos kainas, nes nuomininkai turės kompensuoti NT mokestį. Dažniausiai nuomojasi turtą asmenys, kurie neturi finansinių galimybių įsigyti nuosavą būstą.
4. Mažinamos lengvatos socialiai pažeidžiamiems asmenims, be įspėjimo termino, kuriam jos nėra pasirengusios ir bus labiau pažeidžiamos.
5. Kuriamas nestabilios valstybės paveikslas.

Finansų ministerijos užregistruotas NTĮ projektas:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/83db46b2e8f811e99f05bdf72918ad4e?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=f86668b6-68af-40d1-a549-48c8c8da301f&fbclid=IwAR1epyfq7eutP0Pk2fPBeDxwErhhmItB_Ggpui1xRZj1XLBt4L_nWHPdLCo

2019m. vasarą priimtas NT įstatymo pakeitimas, atleidžiantis net ir labai pelningai dirbančias investicines bendroves nuo NT mokesčio:
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/c80586b098c711e9ae2e9d61b1f977b3?fbclid=IwAR3cIMgsrvKXxIT_NguzgO7QUuE3KONukupv2RVySoQm12c8_L-O8YZHQN4


2019-10-07 užregistruotas pakeitimas 2019/06/28 paskelbto GPM įstatymo projekto, pagal kurį nuo 2020 m. siūloma beveik nekeisti metinio NPD dydžio, bet pakeisti NPD skaičiavimo formulę. Vietoje dabartiniame GPM įstatyme galiojančios 2020 m. formulės: NPD= 400-0.2x(DU-MMA)
naudoti: NPD= 350-0.17x(DU-MMA). Nuo 2021 m. vietoje NPD= 500-0.23x(DU-MMA)
naudoti NPD= 400-0.18x(DU-MMA).
Efektas:

Nors ir buvo keičiamas vasarą paskelbtas projektas, pagal kurio nuostatas sumažėtų pajamos mažiausiai ganantiems, strategija išliko panaši: mokesčiai didinami mažiausiai uždirbantiems.
Šiuo projektu siūloma pritarti GPM tarifo pakeitimui iš 27% į 32%, jei gyventojo pajamos viršijo nustatytą dydį 2020m.- 84 VDU, 2021m. 60VDU.
Paveiksliuke pavyzdžiai, kas buvo siūloma 2019m. birželio mėn. projekte ir kas iš to liko spalio mėnesio projekte. Panašu, jog spalio mėnesio projektas naikina birželio mėnesio projektą.

nt npd2 npd1

Visas projektas: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/361c80e0e8f511e99f05bdf72918ad4e?jfwid=140jhqgbkv&fbclid=IwAR01o5DIs0CsJPgnYnEQite2nwMJ-31asM9RieTyfzyf8NxR4R_Dm1MUW-4


Biurokratijos indeksas: Lietuvoje maža įmonė biurokratijai per metus vidutiniškai skiria 244 valandas arba daugiau kaip trisdešimt darbo dienų –administraciniams formalumams: deklaracijų, statistinių ataskaitų ir kitų dokumentų pildymui. Tai rodo tarptautinis biurokratijos indeksas, kuriame Lietuva dalyvauja antrus metus. Lyginant su situacija prieš metus, administracinė našta Lietuvoje sumažėjo viena darbo diena arba 8 valandomis.

Biurokratijos indeksas pradėtas skaičiuoti 2017 metais INESS ekonomikos tyrimo centro Slovakijoje. Šiemet šio tyrimo dalį Lietuvoje atlikto Lietuvos laisvosios rinkos institutas, VšĮ „Versli Lietuva“ ir Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija. Tyrimas vertina, kiek valandų per metus biurokratinėms prievolėms užtrunka maža keturių darbuotojų, apie 100 tūkst. eurų metinės apyvartos įmonė užsiimanti metalo gaminių gamyba.

„Biurokratinė našta kiekvienai įmonei yra sunki. O kuo įmonė mažesnė – tuo proporcingai ją sunkiau pakelti. Tyrimas parodė, kad didelė administracinė našta Lietuvoje išlieka mokesčių administravimo srityje, deja, ją sukuria net elektroniniai administravimo sprendimai“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto laikinoji vyresnioji ekspertė Ieva Valeškaitė.

„Verslios Lietuvos“ verslo aplinkos gerinimo vadovas Vytautas Adomaitis sako, jog vienas iš efektyviausių administracinės naštos mažinimo būdų – ataskaitų teikimo dažnio sumažinimas ar jų apjungimas. Pavyzdžiui, 2018 metais dvi metinės deklaracijų formos buvo sujungtos į vieną bendrą deklaraciją. Tokie sprendimai lemia administracinės naštos mažėjimą verslui.

Vienas iš skirtumų Lietuvą lyginant su kitomis tyrime dalyvavusiomis šalimis – Lietuvoje itin dažnai keičiami teisės aktai, kuriuos įmonių atsakingi asmenys privalo išmanyti, o tai kainuoja ir laiko, ir pinigų. „Lietuvos valdžia turėtų susimąstyti, kiek teisės aktų kaitaliojimas atneša naudos, o kiek žalos. Jei pavyktų reikšmingai sumažinti visuomenės sąnaudas dėl biurokratijos, šalis uždirbtų daugiau, ekonomika ūgtelėtų ir nereiktų ieškoti pinigų socialinių paslaugų teikimui. Šalies resursai būtų naudojami BVP sukūrimui, o ne popierių pildymui, kurie tik mažina darbo efektyvumą, verslo pelningumą ir konkurencingumą“, – teigia Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.

Visą Laisvosios rinkos instituto, VŠĮ Versli Lietuva ir Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos paruoštą straipsnį skaitykite: https://www.lbaa.lt/wp-content/uploads/2019/10/Biurokratinis-indeksas.pdf?fbclid=IwAR2VLT_9gSsUjiZXa2ZLBTZjb7S2ip9Fpw9I7hx9jme_oyXYv2U8uXUQEcw
Daugiau informacijos apie tyrimą anglų kalba: http://bureaucracyindex.org/

biurokratija1 biurokratija

 

Prisijunkite prie mūsų Facebook!

Mano VMI

VMI įmonėms

Reklama

bss
„AAM aktualijos“

rivile