Turite klausimų? Paskambinkite mums telefonu: +370 655 59 296

Pensijų anuitetai

2019 09 24

Ar atsargų vertės ir gautinos sumos gali įtakoti – įmonės finansinius rodiklius? Įsigydamos atsargų, įmonės nustato jų įsigijimo savikainą. Tokia verte atsargos nugula į sandėlius ir tokia verte jos parodomos balanso ataskaitoje. Pagal 9-o verslo apskaitos standarto (VAS) „Atsargos“ nuostatas, šiai vertei įtakos gali turėti ne tik atsargų įsigijimo kaina, bet ir transportavimo, sandėliavimo ir kitos išlaidos, jeigu įmonė jas pripažins reikšmingomis, pagal pasirinktus ir apsirašytus apskaitos politikoje kriterijus.
Pridėtinių išlaidų priskyrimo savikainai įvertinimą galima būtų atlikti audito metu, tačiau daugumai Lietuvoje veikiančių įmonių auditas nėra privalomas, o apskaitos politika dažnai yra šabloniška. Todėl pagal savo poreikius įmonės gali parodyti didesnę turto vertę arba sumažinti pelną.

Abejotinos skolos. Dauguma Lietuvos įmonių savo apskaitą tvarko pagal VAS, o šiuose standartuose nėra aiškaus kriterijaus, pagal ką įmonė turi pasirinkti metodą parodyti abejotinas skolas, ir nėra reglamentuota, pagal kokias taisykles turi būti apskaičiuotos abejotinos skolos.

Jeigu metai yra pelningi, įmonė gali pripažinti daugiau abejotinų skolų – taip padidinti sąnaudas ir sumažinti pelną. Tokiu būdu paliekama galimybė pagerinti kitų metų finansinį rezultatą.
Daugiau skaitykite: https://www.vz.lt/finansai-apskaita/2019/08/30/zaidimai-su-apskaita-geri-metai–padidinkime-blogas-skolas-irsanaudas?fbclid=IwAR0RcI-cKZIfYBxGH_5jgAYaITRAI_dsi2CASej2nfCpsv8IwmvYdctYWug


Prezidentūra siūlo palikti DK nuostatą, kad 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį būtų skiriamos kiekvienam iš tėvų, auginančių 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų. Jei darbuotojo darbo sutartyje yra nustatytas fiksuotas darbo užmokestis per mėnesį, ir asmuo pasinaudoja dviejų dienų mamadienių lengvata, vadinasi, jam reikės dirbti dvejomis dienomis mažiau, bet jis gaus to pačio dydžio algą, kokią jis gautų, neturėdamas mamadienių ir dirbęs pilną mėnesį.

Už mamadienius priklauso vidutinis darbo užmokestis, todėl gali būti, kad dėl mamadienių net galite gauti truputį daugiau nei įprasta, nors dirbote mažiau. Kuo daugiau mamadienių, tuo sunkiau verslui, nes jo efektyvumas mažėja, mažiau uždirba. Tai tipinis pavyzdys, kai valstybė nori būti gera ir sukuria lengvatas verslo pelno sąskaita, net mažindama verslo efektyvumą ir konkurencingumą.

Dėl mamadienių verslo darbo užmokesčio sąnaudos didėja 10%, kas skatina verslininkus stipriai pagalvoti, ar įmonė pajėgi turėti daug darbuotojų, kurie naudojasi mamadieniais, kurių mamadieniai gali atimti reikšmingą dalį pelno. Tokie ir panašūs socialiai sprendimai ekonomiškai yra nenaudingi verslui ir BVP augimui, nes verslas neefektyviai išnaudoja darbo vietas (jos stovi tuščios ~10% darbo laiko) ir uždirba mažiau pajamų. Dėl šių priežasčių sukuriamas mažesnis BVP ir biudžetas praranda pajamas. Teisingiausias sprendimas būtų, jei jį valstybė finansuotų iš socialinio draudimo įmokų (Sodros).
https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/1011422/mamadienius-ir-tevadienius-nauseda-siulo-visiems-tevams?fbclid=IwAR2VBjBA-WBjLEjHGZjbGg3yCTGbewQXaFoAdsfrbrKKLvD3DS2NEAk9PW0


Darbuotojas pradėjo dirbti neturėdamas pasirašytos darbo sutarties – neras teisybės, nes pats pažeidė darbo kodeksą, kuris sako, kad darbo santykiai prasideda tik pasirašius rašytinę darbo sutartį, kuri turi būti ir įsigaliojusi.
Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (darbo funkcijos, darbo apmokėjimas, darbovietė, DK 34 straipsnis). Darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti.
Įsigaliojusi darbo sutartis pasibaigia tada, kai nutraukiama darbo sutartis šalių susitarimu; nutraukiama darbo sutartis vienos iš šalių iniciatyva; nutraukiama darbo sutartis darbdavio valia; nutraukiama darbo sutartis nesant šalių valios; mirus darbo sutarties šaliai – fiziniam asmeniui; LR Vyriausybės nustatyta tvarka, kai neįmanoma nustatyti darbdavio – fizinio asmens ar darbdavio atstovų buvimo vietos ir kitais DK ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais.
Yra ir darbo sutarties nutraukimo apribojimai: darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta šalių susitarimu, jos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat tuo metu, kai baigiasi terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui. Darbuotojos nėštumo faktas patvirtinamas darbdaviui pateikus gydytojo pažymą apie nėštumą (DK 61 str.1 dalis).
Nuo darbdavio sužinojimo apie darbuotojos nėštumą dienos iki tol, kol jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbdavys negali įspėti nėščios darbuotojos apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ar priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį kitais negu nurodyta (DK 61 str.1 dalis) pagrindais.
Kaip nėščiajai susiklostė darbo santykiai Šiauliuose, skaitykite: https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/1012955/siauliuose-isidarbinusi-nescioji-atleista-po-dienos-dave-10-euru-ir-liepe-iseiti


„Sodrai“ nuo kitų metų pradžios bus perduotas pensijų anuitetų mokėjimas. Vyriausybei siūloma suformuoti nepriklausomą 5 narių komitetą, kuris būtų atsakingas už atskiro pensijų anuitetų fondo valdymą, t.y. turėtų valdyti visus finansinius ir materialinius pensijų anuitetų fondo išteklius, tvirtinti su pensijų anuitetų apskaičiavimu susijusias tvarkas ir metodikas, vertinti pensijų anuitetų fondo veiklos ataskaitas. Komiteto priimtus sprendimus įgyvendintų ir pensijų išmokas gavėjams mokėtų „Sodros“ administracijos padalinys, atsakingas už pensijų anuitetų mokėjimą.

Teisės aktuose numatytos dvi anuitetų rūšys – standartinis ir atidėtasis. Standartinio anuiteto gavėjui bus periodiškai mokamos pensijų išmokos, kurių mokėjimas nutrūks žmogui mirus. Standartinis pensijų anuitetas nepaveldimas, tačiau pakeitimais siūloma galimybė pasirinkti standartinį pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu, per kurį dalis neišmokėtos sumos gali būti paveldima.

Atidėtojo anuiteto atveju išmokos mokamos sulaukus 85 metų ir mokamos iki gyvenimo pabaigos, tam skiriama apie 10-15 proc. antroje pakopoje sukauptos sumos, kuri nėra paveldima. Tačiau apie 85-90 proc. sukauptų lėšų bus mokama periodinėmis išmokomis nuo pensijos amžiaus iki 85 metų – jei asmuo miršta, neišmokėta lėšų dalis yra paveldima.
Pensijų anuitetas turės būti įsigyjamas, jei asmuo antroje pensijų pakopoje sukaupia daugiau nei 10 tūkst. eurų. Jeigu sukaupta 3 tūkst. eurų ar mažiau – asmeniui išmokama vienkartinė išmoka. Jei sukaupta nuo 3 tūkst. iki 10 tūkst. eurų, bus mokamos periodinės išmokos.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/rengiamasi-pensiju-anuitetu-mokejimu-perdavimui-sodrai.d?id=82199201&fbclid=IwAR30wj1R8H2UQYyHCS6OIN1z9VZsuxHoIvSPVWxDLKt9yLP23jIkuekF718#cxrecs_s

Prisijunkite prie mūsų Facebook!

Mano VMI

VMI įmonėms

Reklama

bss
„AAM aktualijos“

rivile