Apklausos
BANKŲ VEIKLOS TYRIMAS
2023 m. gegužė
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija su Lietuvos Respublikos seimo nare Laima Mogeniene atliko Lietuvoje veikiančių bankų paslaugų kokybės apklausą.
Apklausa vyko nuo 2023 m. balandžio 19 d. iki 2023 m. gegužės 10 d.
Apklausos anketą galima rasti adresu:
https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSeVT90U7ixGKEfqUWE8cpT2flYohT5zfh_gvjGrNZAt-J8tXg/viewform
Apklausos tikslas – sužinoti realią situaciją ir informuoti Lietuvos banko atstovus, kitas institucijas, kad problemos, su kuriomis susiduria gyventojai ir verslas, naudodamiesi Lietuvoje veikiančių bankų paslaugomis, nėra pavienės.
Į pateiktus klausimus atsakė 256 respondentai, 2 respondentų atsakymai nevertinami dėl netinkamai užpildytos anketos. Vertinami 254 respondentų atsakymai.
1. ANKETOS KLAUSIMAI IR REZULTATAI
1.1. Gauti nusiskundimai dėl bankų veiklos:
1.2. Nusiskundimų rūšys
Dalyvaujančių apklausoje buvo prašoma pasirinkti iš 8 pateiktų problemų vieną/keletą problemų, su kuriomis susiduriama bankuose arba įvardinti kitas, pasirinkimo sąraše nepateiktas, problemas. 92 kartus buvo paminėta, kad banko klientai susiduria su problema dėl mokėjimo pavedimo užlaikymo daugiau nei 3 dienas. 72 kartus buvo pažymėta problema dėl pakartotinio papildomos informacijos pateikimo reikalavimo operacijos pagrįstumui įrodyti, kai ši operacija atliekama nuolat. 58 kartus buvo paminėta problema dėl periodinio mokėjimo tiekėjui ar įprastinio, įmonės veiklai būdingo, mokėjimo pavedimo sulaikymo. 47 kartus buvo paminėta problema dėl atsisakymo padidinti pavedimų dienos/mėnesio limitus. 44 kartus buvo paminėta problema dėl lėšų neįskaitymo į banko sąskaitą – grąžinimo pradiniam mokėtojui. 36 kartus buvo paminėta problema dėl trikdžių įnešti/išimti grynus pinigus i/iš įmonės sąskąitą. 21 kartą buvo paminėta problema dėl vienašališkai banko iniciatyva nutrauktos bendradarbiavimo sutarties. 20 kartų buvo buvo paminėta problema dėl darbo užmokesčio įskaitymo gavėjui (darbuotojui) sulaikymo.
Buvo galimybė prie pasirinktos problemos aprašyti konkrečias, individualias situacijas detaliau. Didžioji dalis respondentų aprašė asmenines patirtis, kurios parodo, kad situacija yra sudėtinga. Pateikiame pavyzdžius. Pavyzdžių tekstas neredaguotas.
1.2.1. Mokėjimo pavedimo užlaikymas daugiau nei 3 dienas
- Buvo pervesti legalūs pinigai pagal paskolos sutartį iš Vokietijos banko. Luminor išlaikė pinigus savaitę, reikėjo net pateikti ne tik paskolos sutartį, bet II paskolos sutartį žmogaus, kuris pasiskolino pinigus Vokietijoje iš savo įmonės. To neužteko reikėjo dar pateikti pavedimo kopiją ir sutartį iš kur gavo pinigus ta įmonė Vokietijoje. Gaunasi turėjo pateikti mažiausiai 4 fizinių ir juridinių asmenų duomenis su visomis detalėmis. O kur konfideancialumas, kur verslo paslaptys, galiausiai kur duomenų apsaugos įstatymas? Visą šią informaciją tai reikia siųsti elektroniniu paštu kažkokiam vadybinkėliui. Neaišku kur jis gali šią informaciją perduoti ir kur panaudoti. Ar tokie veiksmai yra normalu. Visai neblogai bankas laikė pas save 900 000 eur visą savaitę ir nemokamai.
- Situacijų – daug. Buvo atliktas pavedimas į Vengriją, pateikti visi dokumentai, susiję su pavedimu. Po kelių mėnesių, neįvykus sandoriui, pinigai grąžinti į kliento sąskaitą. Suma daugiau kaip 100k. Įskaitymo laukėm daugiau kaip 2 savaites, nors dokumentai buvo pateikti tą pačią dieną po paklausimo. Paskambinus, ir paklausus, kada bus įskaitymas, atsakymas buvo, kad nėra nustatyta terminų per kiek laiko privalo įskaityti.
- Pavedimas užsienio (ES)tiekėjui. Keliauja nežmoniškai ilgai. Prekės negalima atsiimti kol negauna mokėjimo.
- Atliktas pavedimas iš įmonės Luminor banko a.s. į tos pačios įmonės SEB banko a.s. Pinigai nuskaityti tą pačią minutę. Į SEB įkrito po kelių dienų ir po daug skambučių bankui.
1.2.2. Periodinio mokėjimo tiekėjui ar įprastinio, įmonės veiklai būdingo, mokėjimo pavedimo sulaikymas
- Sulaikytas mokėjimo pavedimas 7 d. Mokėjimas buvo vykdomas ne naujam klientui. Bankas net nesuteikia informacijos, kodėl pavedimas nepatvirtintas.
- Dažnai užlaikomi net skubūs pavedimai, pranešama apie tai po kelių dienų (į tokias įmones, kaip Bosch OY, kur pavedimai daromi kelis kartus per savaitę, prašoma komercinių paslapčių, sutarčių, ne tik prekybinių dokumentų operacijai pagrįsti.
- Kiekvienas mokėjimas ar pirkėjų pinigų užskaitymas trunka nuo 3-30 d. Pastoviai teikiame dokumentus, įsigijimo žaliavos dokumentus, dar ir parduodant tiek pirkėjo dokumentus, tiek žaliavos įsigijimas, trukdome pirkėjus ir tiekėjus ES, kad ir jie pateiktų dokumentus ir savo dokumentus, pvz kilmės, pervežimo dokumentus, sutartis, galutinio gavejo ir kt. dokumentus. Užlaikant pinigus, negalime laiku atsiskatyti su tiekėjais, mokame palūkanas bankams už kreditus, informacija vėluoja, prisiskambinti neįmanoma su konkrečiai kas tikrina.
- Bankas tiesiog sustabdė lėšų įskaitymą iš Latvijos partnerio ir reikalavo didelio kiekio su prekės kokybe susijusios informacijos, kaskart vis papildydamas reikalavimus.
- Kaskart tų pačių Bosnijos Hercegovinos tiekėjų pirkėjų sustiprintas stebėjimas ir kaskart nuskaičiuoja po 50 eurų. Anksčiau liepdavo pildyt lenteles, siųst paaiškinimus, bet po paskutinio barnio dėl nuolatinio tos pačios informacijos reikalavimo, laiškų nesiunčia, tyliai stebi, tik už stebeseną pasiima po 50 eurų.
- Sulaikytas banko pavedimas 3 savaitėms į Turkiją, pateikus papildomus dokumentus dar ir nuskaityta papildoma pinigu suma jo įvykdymui.
- Mano įmonei buvo sulaikyti pinigai daugiau nei 4 mėnesius, nors iš to paties mokėtojo pinigai į banko sąskaitą ėjo nuo 2012 metų. Visi dokumentai, sutartys, važtaraščiai buvo pateikti. Visi mūsų apyvartiniai pinigai buvo sulaikyti banko virš 4 mėn. Mūsų įmone buvo ant bankroto ribos. Pradėjau judinti „Verslo žinių“ žurnalistus, kai žurnalistai iš manęs surinko visą informaciją, o jos pateikiau daug, žurnalistai dingo, o pinigai atsirado pagaliau mano sąskaitoje (turbūt pas juos atskiras kažkoks tarpusavio biznis).
- Vedant kas mėnesį daugiu nei 2 metus pavedimą tam pačiam juridiniam vienetui, daugiau ne keletą kartų atmesti mokėjimai. Apie tai ne informuojama. Dėl banko kaltės sudarytas nepatikimo finansinio partnerio įvaizdis. Sukeltos problemos iš tiekėjo. Pakartotiniai pervedimai ir kt.
1.2.3. Lėšų neįskaitymas į banko sąskaitą – grąžinimas pradiniam mokėtojui
- Už paskutinius metus turime mokėti pajamų mokestį, bet neturime iš ko jo mokėti, nes mūsų bankas neįskaito į mūsų sąskaitą kliento įmokos iš Rusijos ir neleidžia įskaityti skolos už paskolą iš jo grąžinimo. Žiemą uždarėme gamyklą, nes tokiomis sąlygomis dirbti neįmanoma.
- Užlaiko pavedimus į užsienio bankus. Pvz.:Gruzija, Serbija, Kazachstanas. Už neva pavedimo patikrinimą nuskaičiuoja 50 eur! Įplaukas užlaiko, taip pat. Atmetė pavedimą iš Baltarusijos, kol dar nebuvo bankai įtraukti į sankcijinius, iki šiol negalime atgauti 20 tūkst. Eur.
- Pervestos lėšos gegužės 2 d. į UK, tačiau įmonė šioje šalyje pinigų negavo. Bankas nepaaiškina situacijos, kur dingo pinigai.
- Sumokam tiekėjui iš Luminor sąskaitos. Gaunam pranešimą apie neatsiskaitymą. Pasirodo mokėjimas atmestas buvo. Be priežasties.
- Darėme du pavedimus Kinijos tiekėjams, abu užlaikė, paprašė įrodančių dokumentų ir t.t. Vieną pavedimą paleido, o kito ne o pastebėjau tik po poros savaičių, jokio pranešimo kodėl užlaikyti pinigai nebuvo ir kodėl. Vėl teko rašyti laišką. Paskutiniu metu užlaiko vos ne kas antrą pavedima į Kiniją, kur seniau porą kartų į metus būdavo. O kol tiekėjai negauna pinigų nesiunčia prekių.
- 5 metus iš eilės iš to paties kliento iš 3 šalies buvo gaunamos įplaukos – atsiskaitymas už paslaugas. Niekada per tą laikotarpį nereikalavo jokių papildomų dokumentų. Staiga pradėjo prašyti. Pateikus, papildomai prašė ir net importo deklaracijų iš klientų, su kuriais mes tiesiogiai išvis jokių santykių neturim. Ir taip kas antrą įplauką. Kartais palaikydavo 2-3 sav., būdavo grąžindavo siuntėjui. Taip ilgam likdavom be apyvartinių. O kas įdomiausia – dar iš mūsų nuskaitydavo 65 eur komisinių už kiekv. atliktą patikrinimą. Kreipimasis į LB nieko nedavė. Išeitis – atidaryta a/s PL banke su 35% mažesniais komisiniais, o už įplaukas visai nenuskaito kaip kad buvo Lt banke – už įplauką 0,05% bet nemažiau kaip 10 eur. Tiesa, su PL banku sunkiau komunikuoti, bet čia jau….
- Buvo tiesiog pasakyta, kad jūsų akcininkai ne Lietuvos piliečiai ir pradėta vienašaliskas operacijų blokavimas, stabdymas.
- Gavome iš pirkėjo avansą 2000€, vėliau 200000€ už prekę, padarėme nuolaidą 2000€, todėl sumokėtą avansą grąžinome. Sulaikė ir reikėjo pateikti sutartis, komercinius pasiūlymus, sąskaitas, visą informaciją apie įmonę pirkėją. Pirkėjai buvo iš Kirgizijos.
1.2.4. Trikdžiai įnešti/išimti grynus pinigus į/iš įmonės banko sąskaitą
- Tauragėje, esantis skyrius, nepriima grynųjų pinigų, o įmonės klientai užsieniečiai, kurie atsiskaito didesnėmis negu 5000 Eur sumomis. Klientai padaryti pavedimų negali, atsiskaityti grynaisiais pagal Lt įstatymus negalima, įnešti į įmonės sąskaitą negali, nes bankas nepriima. Vienu žodžiu, dirbi sąžiningai, bet turi nuolat jausti kaltę dėl bankų ir valdžios savivalės, kad ale pažeidinėjo įstatymus. Su kiekvienu sandoriu problemos ir rūpesčiai.
- Turint firmines parduotuves, iš smulkių klientų, kurie moka grynais, per mėnesį grynų pinigų įnešimas į įmonės sąskaitą tik 15 000 Eur. Reikia atskiru prašymu prašyti banką, kad leistų didinti limitą ir laukti kada patvirtins ar atmes. Negalėdami įnešti pinigų, gali vėluoti atsiskaitymai su tiekėjais ir darbo užmokestis.
- Mažai bankomatų, priimančių pinigus. Reikia važiuoti per pusę miesto.
- Dėl grynais pinigais mokėjimo iki 5000 eur ribojimo įmonė kreipėsi į banką, kad būtų ženkliai padidinti pinigų įnešimo per bankomatus limitas. Tačiau šis procesas (su visų prašomų dokumentų teikimu bankui ir įmonės raginimais greičiau priimti sprendimą) truko apie mėnesį laiko. Taip pat stebina sutartyje nurodytas punktas, kad šis limitas vienašališkai banko sprendimu gali būt vėl atstatytas (sumažintas) iki minimalių limitų.
- Įmonės veikla- prekyba nekilnojamu turtu. Buvo išimti gryni, kad būtų galima sumokėti rankpinigius. Visos operacijos vykdytos pas notarą, grynų pinigų judėjimo dokumentai, notarinės sutartys pateikti bankui. Anuliuota banko kortelė. Įmonės veikla paralyžuota.
1.2.5. Atsisakymas padidinti pavedimų dienos/mėnesio limitus
- Nors banke lėšos laikomos jau 7 metai, atsisakė padidinti mokėjimo pavedimu sumą Lietuvos juridiniam asmeniui reikalaudami duomenų, kuriuos turi VMI jau seniai ir kasmet vykdoma deklaravimas.
- Buvo reikalaujama pajamas pagrindžiančių dokumentų. Sąskaitos faktūros netiko, kas man sukėlė problemų, nes jau daug metų verčiuosi IV. Beje, pinigai į mano sąskaitą taip pat jau daug metų “vaikšto” panašiai – anksčiau niekam nekliuvo. Pikčiausia buvo tai, kad pasididinti limitus reikėjo norint sumokėti mokesčius SODRAI ir VMI ir procesas užtruko, o terminai jau buvo besueinantys.
- Perkant NT net ir atvykus į banką buvo atsisakyta padidinti įmonės pervedimų limitus, nors visą reikalingą sumą turėjome savo įmonės banko sąskaitoje. Dėl šių veiksmų sandorį užbaigti pavyko, tačiau teko tartis su pardavėju dėl atsiskaitymo dalimis per ilgesnį laikotarpį, taip par įmonė patyrė papildomų išlaidų notaro ir registrų centro paslaugoms po sandorio užbaigimo apmokėti (pas notarą po pilno atsiskaitymo vykome dar kartą kad gautumėm pilno atsikaitymo su pardavėju patvirtinimą, ir po to Registrų centre turėjome dar kartą įregistruoti sandorį).
- Bankas atsisakė padidinti mėnesio operacijų ribą. Kadangi jau buvo pasiektos pervedamų sumų “lubos” aš faktiškai savaitę negalėjau atlikti mokėjimų ir savo sąskaitų. Banko motyvacija – paaiškinkite lėšų kilmę savo sąskaitoje (nors jie aiškiai matė, kad lėšos yra už parduotą butą). Įskaitant lėšas į sąskaitą jokių problemų nekilo, o štai jau išmokant – staiga prireikė įrodymų.
- Atnaujinome VšĮ veiklą po 5 metų, prasidėjo judesys swede. Tačiau bankas nedidina limitų, kurie dienos ir menesio yra 5000. Atsidarėme sąskaitą payseroje. Pervedėme pinigus, realiai juos užšaldė neribotam laikui, kol tikrinama anketa. Ji tikrinama nuo kovo 3. Šiandien balandžio 19. Pinigais disponuoti galimybės neturime.
1.2.6. Pakartotinis papildomos informacijos pateikimo reikalavimas dėl operacijos pagrįstumo, kai ši operacija atliekama nuolat
- Pastovūs pavedimai Kinijos gamintojui. Gavėjas tas pats, bet kiekvieną kartą užlaiko mokėjiną ir reikalauja pavedimo pagrindimo.
- Tiekėjas yra grupės įmonė Honkonge. Darant pavedimus pagal nurodytas sąskaitas, kas antrą kartą prašo visų papildomų dokumentų. Bankas informaciją apie grupės įmones ir vykdomus tarpusavio sandorius turi.
- Įmonė yra daugiabučių namų bendrija, kurioje beveik 400 savininkų. Įplaukos būna tik už komunalinius patarnavimus. Jau ne vieną ir ne du kartus bankas sustabdo įplaukų gavimą ir reikalauja pateikti duomenis, kas ir už ką moka, nurodyti net gimimo datą asmens kuris moka. Blokuojamos sumos net nepanašios į “plaunamus pinigus” kai jie vis kartoja, nes sumos po vos keliasdešimt eurų būna. Tenka ieškoti asmens ir prašyti jo gimimo datos!!! Negi bendrija dabar savininkų gimimo datas turės susirinkti? Jau N kartų rašėme, kokiu pagrindu yra gaunamos įplaukos į bendrijos sąskaitą, deja situacija vis kartojasi. Na ir dar kas labai nepatinka, kad atlikti pavedimai tiekėjams “nukeliauja” per kelias valandas ar tik sekančią dieną.
1.2.7. Darbo užmokesčio įskaitymo gavėjui (darbuotojui) sulaikymas
- Kiekvieną mėnesį yra sulaikomas darbuotojo atlyginimas. Nors prieš mėnesį buvo pateikta darbo sutarties kopija, nuorodoje rašoma darbo užmokestis
- Buvo atliekamas pavedimas darbuotojui, kuris įmonėje dirbo apie metus, po metų sagalvojo sustabdyti darbo užmokesčio mokėjimą galimai, kad tai teroristas, nors jis yra Lietuvos pilietis. Buvo sustabdyti pavedimai darbuotojų, kurių pavardės ne lietuviškos.
- Fiziniam asmeniui sustabdytas tarptautinis lėšų įskaitymas iš Estijos. Toje pačioje įmonėje Lietuvos pilietis dirba virš 17 metų. Mokėjimas nėra vienkartinis, o periodinis, su aiškia mokėjimo paskirtimi – darbo užmokestis. Su banku susisiekus tą pačią dieną ir pateikus visus prašomus dokumentus, mokėjimas įskaitytas tik po 12 dienų.
1.2.8. Vienašališkai banko iniciatyva nutraukta bendradarbiavimo sutartis
- Sutartis buvo nutraukta, nors pateikėme visus dokumentus, kurių prašė. Nieko nepaaiškino, į laiškus neatsakė, turėjome sustingusią įmonės veiklą kol atidarėme sąskaitas kitame banke.
- Įmonės „X“ banko sąskaita buvo uždaryta ir sutartis su banku vienašališkai iš banko pusės nutraukta visiškai nepagrįstai. Bankas visiškai nepateikė jokių argumentų, faktų ar įrodymų, kad pažeidėme sutartyje numatytas sąlygas.
1.3. Kitos problemos, kurias įvardino bankų klientai, dalyvaujantys apklausoje. Pateikiamų pavyzdžių tekstas neredaguotas.
1.3.1. Bankinių operacijų/sąskaitos blokavimas, neužpildžius kliento pažinimo anketos.
- Mama 86 metų po sunkaus insulto turėjo atvykti į banko skyrių, kad atnaujintų anketinius duomenis. Neatvykus buvo užblokuota mokejimo kortelė.
- Bankas prašo užpildyti klausimyną, jo neužpildžius iki tam tikro termino, apriboja naudojimąsi elekronine bankininkyste. Gyvenu užsienyje, konsultacijos neįmanoma gauti, nes negaliu skambinti trumpuoju numeriu, i banką atvykti taipogi negaliu, virtualus asistentas problemos neišprendžia. Užsiregistruoti i konsultaciją, telefonu, vaizdo skambučiu ar padalinyje neįmanoma, nes vėl nukreipia i klausimyno užpildymą. Gaunasi užburtas ratas. Užpildyti klausimyno negaliu dėl mokesčių skilties, nes jiems reikia mokesčių mokėtojo numerio, o aš esu bedarbis ir neturiu banko sąskaitos toje šalyje, išvykęs dėl to, kad antra pusė yra Europos Sąjungos pareigūnė ir sveikatos draudimas, ir visa kita eina per jos sąskaitą. Swebankas apribojo naudojimąsi sąskaita, įmanoma buvo naudoti tik kreditinę, kol išnaudojau (300eur), o iš debetinės sąskaitos, tame pačiame banke, kredito padengimas užblokuotas. Tai dabar reikia kelionės i Lietuvą, kad susitvarkyčiau tuos reikalus, bet net nusipirkti lėktuvo bilietų pats negaliu, nors sąskaitoje pinigų pakanka, jie tiesiog užblokuoti. Jei taip atsitiktų atostogų metu, tai vienintelis būdas – tranzuoti į Lietuvą.
- Sąskaita užblokuota jau virš mėnesio, savininkai galvoja apie verslo iškėlimą į kitas šalis, negalime sumokėti mokesčių, algų darbuotojams. Gerai, kad įmonė nedidelė. Nuostoliai nėra dideli.
1.3.2. Perteklinis ir intensyvus asmeninių duomenų rinkimas.
- Viename banke pažeidėjas, kitame „patikimas“. Pertekliniai reikalavimai, net kai pinigiai pervedami tarp to pačio asmens banko sąskaitų Lietuvoje.
- Bankui sukėlė įtarimų įplaukos tarp fizinių asmenių-LR piliečių, į įmonių sąskaitas gautos lėšos iš LR piliečių. Paprašė pateikti dokumentus, pagrindžiančius lėšas, neva dėl pinigų plovimo su prierašu, kad jeigu nepateiksime info, sąskaitos bus uždarytos banko iniciatyva. Visi dokumentai buvo pateikti, finale – buvo gauti iš banko laiškai su tiksliomis datomis, nuo kada bus uždarytos sąskaitos jų iniciatyva🙂 aišku, be jokių problemų kitame banke sąskaitos buvo atidarytos.
- Sudėtinga gauti pinigus iš užsienio, taip pat reikalauja papildomų duomenų apie praeitų metų sandorius, be to prašo konfidencialios informacijos apie kitą sandorio pusę (finansinių ataskaitų, įmonės steigimo dokumentus, informaciją apie įmonės akcininkus, nuorodas į viešus šaltinius, iš kurių būtų suprantama įmonės veikla – čia cituoju banko raštą).
- Per metus 2 kartai informacijos kaupimas, anketos pildymas, kad butų galima naudotis savo lėšomis 😡
- Ir dar, nuotolinio susitikimo metu banko vadybininkui privalai atsakinėti į tuos pačius klausimus ir aiškintis kodėl nori SEBe atsidaryti sąskaitą. Ir turi laukti, kol bankas apsispręs ar suteiks tau privilegiją naudotis jų paslaugomis, už kurias tu JIEMS mokėsi. Apgailėtina.
- Bandant atsidaryti sąskaitą verslui, liepia užpildyti anketą, nurodant kokios įmonės bus tiekėjai, kokios konkrečios įmonės bus pirkėjai, kokios apimties pinigų operacijos numatomos. Iš kur paprastas žmogus gali tokius dalykus numatyti dar PRIEŠ PRADĖDAMAS verslą? Labai nemaloniai nuteikia tokie klausimai, verčia abejoti savimi.
- Manau, bankas taip akiplėšiškai siurbia asmeninius duomenis, kad vėliau galėtų brukti personalizuotą savo investicinių produktų ir paslaugų reklamą, ir visa tai daroma išdidžiai prisidengiant “pinigų plovimo prevencija”. Tai tiesiog šlykštu.
- Nuolatiniai SWEDBANK reikalavimai pildyti “kliento pažinimo anketas” labai erzina. Trikdo ir pykdo banko bandymai rinkti itin asmenišką informaciją tose anketose. Pavyzdžiui, šeimos sudėtis, gyvenamosios vietos pobūdis – namai nuosavi ar nuomojami? WHAT?!
- Persivedžiau iš Citadele banko asmeninės sąskaitos į Paysera asmeninę sąskaitą (papildymui) 10 k Eur, nes iš Paysera moku komunalinius mokesčius ir pan. Paysera tiesiog užšaldė, kad išiaiškint 4-5 d., kol nenusiunčiau kažkokios senos NT pardavimo sutarties mano pinigų neatlaisvino, nors Citadele banke jie atsirado po sandorio prieš maždaug 3 metus, kur irgi turėjau pateikinėti notarines sutartis ir t.t. kol buvo leista disponuoti savo pinigais.
- Kai gavau pavedimą iš artimo giminaičio (mamos) bankas reikalavo pateikti paskolos sutartį. Atsakymu, kad mes šeimoje paskolos sutarčių neforminame nepasitenkino, pradėjo reikalauti pateikti išrašą iš mamos sąskaitos, t.y. atskleisti kito žmogaus asmens duomenis. Galų gale privertė mane pasirašyti su mama paskolos sutartį. Pasak banko visa tai atliekama vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu, kuris įpareigoja bankus rinkti informaciją apie klientus ir vykdyti mokėjimų stebėseną.
- Banke buvo laikomas indėlis. Pasibaigus terminui indėlio lėšos grįžo į kito banko sąskaitą iš kurio buvo pervestos. Po kelių dienų sudarant naują indėlio sutartį tokiai pačiai sumai buvo pareikalauta lėšų kilmę pagrindžiančių dokumentų. Nors pirmą kartą sudarant indėlio sutartį lėšų kilmę įrodantys dokumentai buvo pateikti General Financing bankui.
1.3.3. Problemos dėl banko paslaugų nevykdymo, nepasiekiamumo, operacijų trikdžiai.
- SWEDBANK Vilniuje turi vos kelis padalinius, kur galima būtų išsiimti didesnę sumą grynųjų. Bet tam reikia registruotis iš anksto, laukti eilėje (dažnai ir ne vieną dieną), prieš tai dar būtina “rezervuoti” grynųjų sumą, dar kažką aiškintis bobelėms, ir susimokėti lupikiškus gryninimo procentus.
- Labai sumažintas bankomatų ir banko skyrių skaičius Kaune beliko tik keletas skyrių. Aplink Kauną, ko gero, nėra nė vieno Swedbanko bankomato. Jie vis ruošiasi panaikinti grynuosius, o realus gyvenimas diktuoja savo sąlygas. Be to, turint realiai grynuosius, ypač, jei pajamos mažos, daug geriau planuoti biudžetą. Dabar ne tik kaime, bet ir miestelyje (turime kokius 4-5 tūkst. gyventojų) tokių operacijų, kaip išgrynimimas, kai kurių bankų klientams atlikti neįmanoma. Swedbanke šitą paslaugą anksčiau teikė paštas, bet net ten, kur jis liko, jo darbo laikas labai sutrumpintas ir jis nedirba nei šeštadienį, nei sekmadienį. Penktadienį jo darbo laikas tik iki 15 val. Įvertinant tai šiuo metu būtų neišeitis. Jei pinigų prireiktų vėlyvą metą, kai jau nebedirba jokios įstaigos.Uždirbant tokius pelnus, tikrai turi būti išplėstas bankomatų tinklas Nes už kiekvieną “purstelėjimą” mokami pinigai ir net mėnesinis abonentas, kuris pastoviai yra didinamas.
- Gyvenu ne mieste, o rajone. Swedbanko bankomato neturime. Išsigryninti pinigų nėra galimybės. Tai vyko 2021 m.karantino metu. Išvažiavau su galimybe nusipirkti bilietą tik iki miesto. LIDL parduotuvėje surinkus prekės ir bandant atsiskaityti banko kortele, išaiškėjo, kad internete trikdžiai ir Swedbanko kortele atsiskaityti neįmanoma. Kada tai bus padaryti galima niekas nežino. Skambinau į banką – jie irgi nieko konkrečiai pasakyti negalėjo. Namie nėra maisto produktų, o svarbiausia, kad neturiu lėšų grįžti namo, nes bankomatai taip pat nedirba ir išsigryninti pinigų nėra galimybės. Klaidžiojau aplink parduotuvę ir nežinojau ką daryti. Vietoje kelių valandų, teko užtrukti pusdienį. Labai nemaloni ir stresinė situacija ,nes nežinojau, ar pasiseks grįžti namo, ar teks kulniuoti pėsčiomis.
- Labai varginantis darbas su jų “bankine sistema” – elektroniai pavedimai nuolat “pakimba” ypač jei tai būna didesnė pinigų suma; paskambinus visada sakinys tas pats, kad jų sistemos apkrautos ir susidarė eilė pavedimų kurios sistema nespėja apdoroti. Pranešimus kad jie nedirbs kažkuriomis tai europos nedarbo dienomis – būna užrašyti mažomis raidėmis. Nors Lietuvoje būna darbo diena – jie nebevykdo pavedimų. Stringa atsiskaitymai, prekių įsigijimas sustabdomas – nes tiekėjai be pavedimo kopijos nevykdo pardavimo. Labai vargina jų “sistemų apkrovimai” ir nebegalėjimas vykdyti pavedimų penktadieniais po 15:45
- Maziausiai kartą per mėnesį neveikia bankas, reiškiasi turėdamas darbų negali dirbti, negali prisijungti, atlikti operacijų, taip pat gauti informacijos apie mokėjimus, klientai nepatenkinti lėtomis kaip vėžlys pervedamomis įmokomis, kurios iš kito banko ateina labai labai negreit. Nors aišku yra teigiama kitaip. Nuolatiniai banko techniniai nesklandumai arba kaip jie sako naujininimai turi įtakos kiekvieno – tiek asmens, tiek įmonės veiklai.
1.3.4. Atsisakymas/delsimas Lietuvoje registruotiems juridiniams asmenims atidaryti banko sąskaitą.
- Atsisakyta atidaryti banko sąskaitą Lietuvos juridiniam asmeniui, nes negalėjo užtikrinti galimybės atlikti mokėjimus į Europos Sąjungos šalis, bei gauti pavedimus iš Europos Sąjungos šalių
- Bankas atsisakė atidaryti banko sąskaitą Lietuvos juridiniams asmeniui, nes nepatiko vykdomos veiklos EVRK kodas, pasirodė per rizikingas. Klausimas, kodėl bankas vertina jau įregistruoto Lietuvos juridinio vieneto veiklos kodo rizikingumą, jei tas kodas yra tinkamas Lietuvos VMI ir kitoms institucijoms?
- Galite atidaryti įmonę be jokių problemų. Bet jūs negalite vykdyti veiklos, nes bankai jums neatidaro sąskaitos. Kaip tai? Sprendimus pradėti verslą Lietuvoje priimančios institucijos turėtų būti svarbesnės nei bankai. Jei jie davė leidimą ir atidarė įmonę, bankai turėtų atidaryti sąskaitą naujai įmonei, į kurią ji kreipėsi netrukdomai.
1.3.5. Nestabdomos sukčiavimų operacijos.
- Pastebėjau sąskaitoje nurašymus 16ka kartų. Bankas nieko nepranešė, komentuoti nesiteikė. Kreipiausi į Lietuvos banką jie irgi pažeidimo nenorėjo matyt.
- 2023-04-12 buvo pavogti pinigai iš sąskaitos, iš pensininkų su negalia, pagal ES įstatymą bankas turi grąžinti (pinigai apdrausti), bet bankas teigia kad žmogus pasidalino savo kreditinės kortelės duomenis ir dėl to aferistai nuėmė iš debetines kortelės pinigus. Nors matom kad išeina pinigai ~10 min bėgyje, skambinom į banką stabdyti operaciją, bankas pasakė: mes to atitikti negalim tik užblokuoti sąskaitą, tą ir padarė.
- Luminor Bank išdavė 2 verslo mokėjimo kortelės, kurios susietos su įmonės sąskaitomis banke, asmeniui, kuris metus laiko nėra nei šios įmonės akcininkas, nei vadovas, nei darbuotojas ir niekaip nesusijęs su įmonė.
1.3.6. Mokėjimų informacija be lietuviškų raidžių – iškraipomi pavadinimai, vardai, pavardės, keičiama pavedimo svarbi informacija.
- Gavus įplaukas į sąskaitą iš fizinių asmenų jų vardai ir pavardės nurodomi be lietuviškų simbolių kas apsunkina įplaukų identifikavimą ir esant teisminiam ginčui virstų į problemą.
- Bankininkų atsakymas į mano pretenziją,nes nelikus lietuviškų raidžių nesutampa klientai pakeičia pavadinimus ir pavardes,kreipiausi pernai spalio mėn.šiai dienai pokyčių nėra: Dėkui už pateiktą informaciją, kuri buvo patikrinta IT specialistų. Deja specialių pakeitimų atlikti negalime, tad kai kurie gaunami mokėjimai bus matomi be lietuviškų raidžių. Šiai dienai yra toks sistemos funkcionalumas. Dėkui už jūsų išsakytą pastabą. Kai bus peržiūrimi sistemų atnaujinimai, bus atsižvelgta ir į jūsų išsakytus pastebėjimus. Apgailestauju, dėl patiriamų nepatogumų.
1.3.7. Banko sąskaitos tvarkymo pagal įgaliojimą galimybių apribojimas.
- Turėjo pilną notarinį įgaliojimą iš savo tėvo tvarkyti jo sąskaitą swedbanke. Banko klerkai pareiškė, kad įgaliojimas nesuteikia man teisės disponuoti sąskaita , daryti pavedimus net už tėvo komunalinius patarnavimus, nes jiems toks įgaliojimas nieko nereiškia. Notarinį įgaliojimą bankas traktavo pagal savo neskelbtinas taisykles.
2. GAUTŲ REZULTATŲ ANALIZĖ
Bendra pastaba: visi be išimties Lietuvos banko priežiūrimi bankai be pagrindo riboja gyventojų ir verslo teise naudotis nuosavomis lėšomis, nes neturi tinkamos kvalifikacijos darbuotojų. Bankai taiko perteklines kontrolės procedūras. Vieni bankai turi daugiau nekvalifikuotų darbuotojų (pvz., Luminor), kiti mažiau, tačiau bendra tendencija parodo:
- Gyventojų ir verslo vartotojų teisės gynyba neveikia. Nukentėję asmenys neturi saugių sąlygų pasiskųsti bei siekti žalos atlyginimo.
- Nėra jokios motyvacinės sistemos iš bankų veiklą administruojančios institucijos (Lietuvos banko) skatinti bankus daryti mažiau klaidų ir vykdyti tikrą bei kvalifikuotą pinigų plovimo ir kovos su terorizmu priežiūros veikla. Padriki, nelogiški tikrinimai eikvoja banko žmogiškuosius resursus ir didėja rizika, kad tikras pinigų plovimas bus nesustabdytas. Ką ir parodė apklausos rezultatai.
- Iki šiol bankai negeba sutikrinti banko sąskaitos numerio ir pinigų mokėtojo pavadinimo. Mokėjimai nėra stabdomi, jei yra nesutapimai tarp sąskaitos numerio ir savininko pavadinimo. Tokie nesutapimai dažniausiai yra, kai norima apgaulės būdu pervesti lėšas, nuslepiant tikrąjį pinigų gavėją. Bankai neskiria lėšų, kad sustabdyti tikrą nusikalstamą veiklą, bet randa resursų blokuoti pensininkų, gaunančių pajamas tik iš “Sodros”, sąskaitas dėl neatnaujintų anketinių duomenų.
- Luminor bank AS neturi tinkamos įrangos paslaugų teikimui (banko išrašuose yra reikšmingai iškraipoma informacija).
- Bankai be banko sąskaitos savininko sutikimo ima 50-65 Eur mokestį už pavedimo patikrinimą. Toks tikrinimas yra paplitęs ir pavirto į piktnaudžiavimą – pajamų rinkimą neturint tam argumentuotos priežasties, kas galimai pažeidžia konkurencijos teisę, atsižvelgiant į tai, kad verslas yra priverstas daryti didesnius nei 5000 Eur mokėjimus per banką.
- Bankai dėl savo negebėjomo užtikrinti teikiamų paslaugų atneša tiesioginę žalą biudžetui: nesumokami mokesčiai, verslas skatinamas vykdyti šešėlinė veiklą, jei bankas riboja grynų pinigų įnešimą į sąskaitą ar nustato kitus atsiskaitymo apribojimus.
- Dėl pastovių banko darbuotojų trikdžių vykdyti atsiskaitymus, verslas, tausojantis savo reputaciją, atsidaro sąskaitas kaimyninėse šalyse, kuriose su trikdžiais nebesusiduria. Ko pasekoje, kitų šalių bankai uždirba pajamas ir pelno mokestis nuo Lietuvos įmonės nusipirktų banko paslaugų lieka kitoje šalyje.
- Dėl pastovaus perteklinių reikalavimų mažinama pagarba ir pasitikėjimas bankais. Formuojasi „geroji“ praktika: jei nenori turėti problemų, privalai siekti turėti pakankamai daug grynųjų pinigų arba banko sąskaitą kitoje šalyje.
- Dėl Lietuvos bankų perdėto atsargumo Lietuvoje nėra nei vieno legaliai kripto prekybos veiklą vykdančio juridinio asmens, kuris galėtų kripto veiklos vykdymui naudoti lietuvišką banką. Nei vienas Lietuvoje esantis bankas nesutinka atidaryti banko sąskaitos net ir skaidriausią finansinę reputaciją turinčiam asmeniui, nors susisiekus su banku, pasakoma, kad nėra apribojimų atsidaryti banko sąskaitą nepriklausomai nuo EVRK kodo. Kripto prekybos veiklos vykdymui pasirenkamos kitos šalys, o šalies biudžetas praranda pajamas.
- Yra aukšta rizika, kad prisidengiant pinigų plovimo prevencijos tvarka, yra renkami konfidencialūs verslo duomenys, kurie gali būti panaudoti arba banko rinkodaros ir finansinių paslaugų pardavimų skatimui, arba informacijos perdavimui tretiesiems asmenims.
- Šiandienai valstybė nedaro jokių veiksmų, kad situacija neaštrėtų ir būtų tinkamai suvaldyta.
Atlikta apklausa patvirtino, kad problemos, susijusios su bankinėmis operacijomis, nėra vienetiniai atsitiktiniai atvejai, o įžvelgiamas besikartojantis sisteminis problemų pobūdis.
Todėl būtina reaguoti ir išspręsti šias problemas.
Labiausiai pažeidžiamos socialinės grupės: pensininkai, mažesnio finansinio raštingumo asmenys, vengia bankų, nes jaučiasi nesaugūs.
2023-05-26 LR Seime vykusioje spaudos konferencijoje buvo pristatyti šio atlikto tyrimo rezultatai:
https://www.youtube.com/watch?v=ynLY8pe3QRs
Seimo nariai Laima Mogenienė ir Algirdas Butkevičius davė viešą pažadą kaip galima greičiau bankų trikdžių klausimą pradėti svarstyti Seime.
Nenuasmeninti apklausos rezultatai perduoti seimo narei Laimai Mogenienei.
Dėkojame visiems apklausos dalyviams!
Šioje ataskaitoje yra tik 64 istorijos. Jei jūsų istorijos čia nėra, jinai nedingo, jinai yra pilnos apimties nenuasmenintoje konfidencialioje apklausos rezultatų suvestinėje.
Ataskaitos pdf versija
i.EKA VMI projekto apklausos rezultatai
2023 m. sausio – vasario mėn.
2023.01.17 LBAA atvirame FB puslapyje paskelbė apklausą apie 2023 m. startavusį naują i.EKA projektą, kuris pagal VMI skaičiavimus:
❗ atneš didelę naudą skaidriam verslui, nes leis sutaupyti 68 mln. Eur,
❗tuo tarpu VMI investicijos į šį projektą bus tik 3 mln. Eur.
Dalyvaujančių apklausoje buvo prašoma atsakyti, kokią naudą gaus jų verslas dėl i.EKA ir kiek jis jiems kainuos.
Apklausoje iki 2023.02.13 sudalyvavo 235 respondentai, dauguma kurių buvo buhalteriai/ finansininkai/mokesčių ekspertai/auditoriai – 81 %, verslininkai/įmonės vadovai sudarė 18 %. 72 % apklaustųjų nurodė, kad turi pareigą pasikeisti kasos aparatus 2023 m., likusieji – vėliau arba nežino, kada turi tai padaryti.
81 % atsakiusiųjų nurodė, kad nėra pasiruošę i.EKA projektui, kai 11 % galvoja, kad yra jam pasiruošę:
Keičiamų kasos aparatų skaičius pas daugumą (68 %) respondentų siekia iki 3 aparatų, tačiau kiek kainuos vieno i.EKA diegimas/paleidimas dar nežino net trečdalis atsakiusiųjų. Tuo tarpu likusieji nurodė, kad vienkartinės sąnaudos sudarys: 100-500 Eur (25 %), 500-1000 Eur (19 %), > 1000 Eur (14 %).
Kiek eurų per metus kainuos turimų i.EKA kasos aparatų palaikymas, priežiūra ir darbas (t. y., pastovios išlaidos po diegimo – trečių asmenų paslaugos ir savi resursai) nežino 82 % verslo atstovų.
VMI teigia, kad sistema atneš didelę naudą skaidriam verslui, nes leis sutaupyti 68 mln. Eur. Tačiau verslo vertinimu i.EKA atneš daugiau nuostolių, nei naudos – taip mano net 66 % respondentų (skyrė 1 balą 10-ies balų skalėje). 9 % pildžiusių anketą šį projektą vertina daugiau nei 6 balais iš 10-ies.
Paprašyti įvertinti, kiek eurų per metus sumažės sąnaudos dėl i.EKA privalumų (pvz., nereikės popierinio KA žurnalo), 37 % verslo atstovų teigė, kad sąnaudos nesumažės. Iki 50 Eur sąnaudų sumažėjimą prognozuoja 36 % respondentų, 14 % neturi apie tai nuomonės.
LBAA dėkoja visiems, užpildžiusiems anketas.
Apklausa dėl SF pavėluotai išrašančių tiekėjų
2023 m. sausio – vasario mėn.
Nors PVMĮ numato pareigą išrašyti komunalinių paslaugų pardavimo PVM sąskaitas iki sekančio mėnesio 10 d. (PVMĮ, 79 str. 2d. 1p.) yra daug tiekėjų, kurie išrašo sąskaitas pavėluotai.
2023.01.27 LBAA atvirame FB puslapyje buvo paskelbta apklausa, siekiant surinkti informaciją apie SF pavėluotai išrašančius tiekėjus ir paviešinti juos, parodant viešai šių tiekėjų socialinį neatsakingumą ir nepagarbą PVMĮ teisės aktų nuostatoms.
Iki 2023.02.13 sulaukta 39 respondentų atsakymų. Atsiliepimai be nurodytų el. paštų nebuvo vertinami (tokių buvo 16).
Lentelėje pateikiamas SF pavėluotai išrašančių tiekėjų sąrašas, tiekėjas yra įtraukiamas į skelbiamą sąrašą, jei jis yra paminėtas bent 2 kartus.
Dar 8 tiekėjai buvo paminėti po 1 kartą.
Į klausimą apie tai, kaip apsunkina veiklą pavėluotai išrašytos PVM SF, respondentai atsakė nurodydami vidutiniškai 8 balus (kai balas 10 yra „Labai stipriai apsunkina, turiu tikslinti ataskaitas, neturiu tikslių veiklos rezultatų ir pan.“).
Norite išsibraukti iš sąrašo? Parašykite prašymą el. paštu admin@lbaa.lt, LBAA susisieks su apklausos dalyviu, įsitikins, kad sąskaitos jau yra siunčiamos laiku, ir būsite išbrauktas iš SF pavėluotai išrašančių tiekėjų sąrašo.
APKLAUSA DĖL PELNO MOKESČIO LENGVATOS INVESTUOTAM PELNUI
2021 m. balandžio mėn.
LBAA organizavo apklausą dėl verslo nuomonės apie tai, ar mažos įmonės, kurios gali taikyti 5% lengvatinį pelno mokesčio (PM) tarifą, būtų suinteresuotos taikyti estišką pelno mokesčio modelį, t.y. 15% pelno mokestį išimtam pelnui, o kol jis nėra išimamas 0% (PM mokėjimo nukėlimas pagal pelno išėmimo datą). Jei įmonė galinti taikyti 5% PM tarifą pasirinktų estišką lengvatą, jai būtų taikomas 15% PM tarifas išimtam pelnui ir nereikėtų mokėti PM, kol pelnas nėra išimamas iš įmonės.
Apklausos rezultatai buvo pristatyti respondentams, buhalterių ir auditorių bendruomenei, LR Finansų ministerijai.
Apklausos rezultatai
Ar verslas jau pasirengęs pateikti i.SAF-T failą?
2020 m. spalio mėn.
Pagal 2015-07-01 LRV nutarimą Nr. 699 i.SAF-T failą turi pateikti įmonės, jei jas tikrina VMI ir jų pajamos viršija nustatytus pajamų dydžius. Faktiškai nuo 2019 m. visos privačios įmonės, kurių pajamos viršijo 0,3 mln. Eur jei jas tikrina VMI, VMI paprašius, turėtų per 10 dienų pateikti i.SAF-T failą, įkeliant jį per i.MAS, i.SAF-T langą. Didelės įmonės tokį failą turėjo teikti jau nuo 2017 m.
Ilgą laiką buvo koreguojamas i.SAF-T failo aprašymas, keičiami reikalavimai, o testinė aplinka pasirodė tik 2019 m. pabaigoje.
2016 – 2017 m. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija vykdė apklausas dėl i.MAS posistemių, kurių metu 97 % apklausos dalyvių (apklausose dalyvavo apie 1000 respondentų) pateikė duomenis, kad nėra pasirengę i.SAF-T failo teikimui.
2020 m. spalio 5-11 d. buvo pakartota prieš 3 metus daryta apklausa. Pakartotinėje apklausoje užpildytos 695 anketos: 90 % buhalterių, 7 % įmonių vadovai ir 3 % kiti asmenys.
2020 m. apklausos rezultatai – panašūs į ankstesnius: 94 % mokesčių mokėtojų, kuriems yra prievolė teikti i.SAF-t failą, yra nepasirengę jį pateikti pagal teisės aktuose nurodytą tvarką.
Iš 695 anketų, 13-oje buvo pažymėta, kad įmonė sėkmingai pateikė VMI i.SAF-T failą, o vienoje anketoje buvo pažymėta, kad failas palengvino tikrinimo procedūrą. Kitais atvejais respondentai nurodė, kad i.SAF-T failo teikimas dar labiau apsunkino tikrinimo procesą arba jie negavo jokio atsakymo iš VMI apie testinio failo tinkamumą.
Atsakymus į užduotą klausimą, kas trukdo 94 % anketas užpildžiusių asmenų pateikti i.SAF-T failą, galima suskirstyti į tris blokus:
- Raudonoji zona – 49 % – tai tie atvejai, kai turimoje buhalterinėje apskaitos programoje nėra sprendimo i.SAF-T failo duomenų teikimui arba įmonei per brangu/sudėtinga šį sprendimą įsigyti;
- Pilkoji zona – 17% – „nežiniukai“, kurie nežino, ar turi sprendimą, jie neturėjo laiko pasidomėti ir pratestuoti, ar jis įsikeltų į VMI sistemą;
- Geltonoji zona – 35% – bandė daryti testinius i.SAF-T failus, tačiau susidūrė su kliūtimis, kurių neįveikė ir pagal atsakymus pasiskirstė:
- sudėtingas didelio failo generavimas, reikalaujantis IT specialisto, kurio įmonė neturi arba jį sudėtinga išsikviesti – 13%, todėl nebuvo atliktas testavimas;
- turimi visi atnaujinimai, programa gali pateikti i.SAF-T failą, tačiau egzistuoja problemos su duomenų suvedimu. Suvesti duomenys netinkami i.SAF-T failui, identifikuojamos kritinės klaidos – 16%;
- gaunasi labai didelės apimties failas, todėl „nulūžta“ programa, kai bando sugeneruoti failą – 6%. Ši grupė dėl neįveikiamų techninių trikdžių negali pasakyti, ar i.SAF-T failas turėtų kritines klaidas ir ar apskritai būtų įmanoma jį perduoti VMI.
Į klausimą, kiek kainuoja (kainuotų) verslui i.SAF-T failo pateikimas, gauti atsakymai parodė, kad 73 % respondentams yra labai reikšminga kaina (virš 1000 eur arba daugiau). Likusieji nurodė, kad kaina nėra reikšminga įmonei.
Buhalteriai pateikė šiuos pasiūlymus dėl i.SAF-T failo projekto:
- SAF-T per didelė našta mažam verslui, todėl siūloma taikyti šio failo teikimą tik didelėms ir labai didelėms įmonėms. Kitoms įmonėms siūloma sudaryti galimybes pateikti duomenis tokiais formatais, kokiais jos gali tai padaryti. Galėtų būti pateikti VMI tikrinimo metu teikiamų failų šablonai (Didžioji knyga, sąskaitų registrai ir juose esančios informacijos detalizacija) excel formate.
- Siūlymas nukelti i.SAF-T teikimo terminą iki COVID epidemijos pabaigos.
- Siūlymas nustatyti ilgesnį terminą (nuo 20 d. iki 2-3 mėn.), per kurį reikia pateikti i.SAF-T failą.
- Siūlymas sumažinti i.SAF-T faile teikiamų duomenų apimtį, atsisakyti duomenų teikimo, kurie buvo pateikti per i.SAF ar kitas duomenų sistemas, leidžiant šiuos pateiktus duomenis pateikti sumiškai. Aktualu įmonėms, kurios vykdo e-prekybą ir i-SAF generuojamas iš prekybos platformų per excel konverterius, o į programą vienu įrašu suvedami suminiai e-prekybos duomenys.
- Prieš pradedant reikalauti iš įmonių i.SAF-T failo pateikimo, reikėtų daugiau švietimo ir informacijos apie: failo privalomuosius duomenis, ką VMI darys su gautais duomenimis, kokių duomenų trūkumas bus netoleruojamas. Trūksta paaiškinimo, kaip i.SAF-T failas palengvins tikrinimą mokesčių mokėtojui ir kodėl jis turėtų investuoti į i.SAF-T failo sudarymą, jei dirba legaliai ir jam i.SAF-T failas atrodo kaip našta ir kaip dar viena brangi prievolė, reikalaujanti įrodyti, kad jis nevykdo šešėlinės veiklos.
- Reikalingas grįžtamasis ryšys, pateikus i.SAF-T testinį failą, iš VMI: ar pateikti i.SAF-T duomenys yra išsamūs, kokios randamos klaidos, kokie skirtumai identifikuoti, dėl kurių bus klausimų. Mokesčių mokėtojas turėtų būtų pasirengęs ne tik pateikti i.SAF-T failą, bet ir mokėti paaiškinti tūkstančius nukrypimų, kuriuos automatiškai identifikuos VMI, nors jie nėra susiję su mokesčių pažeidimais. Mokesčių mokėtojas turi mokėti kaupti istorinius duomenis apie galimus skirtumus i.SAF-T faile.
- Siūlymas numatyti programinės įrangos dėl i.SAF-T failo įsigijimo subsidijavimą, ypatingai mažam verslui.
- Palengvinti prijungimą prie i.SAF-T teikimo platformos, nereikalaujant naujo įgaliojimo, jei asmeniui jau yra suteiktas įgaliojimas dėl i.SAF teikimo.
- Siūlymas VMI susitvarkyti i.SAF-T teikimo aplinką, kuri dabartiniu metu veikia su trikdžiais.
Emocinėse buhalterių pastabose vyravo mintis apie tai, jog neaišku, kada atsiras nauda pačiam mokesčių mokėtojui, nes dabar dirbame VMI, o algą moka verslas. Po padidintos biurokratinės naštos, verslas darbo užmokesčio buhalteriui nepadidina arba padidina minimaliai ir tai neatitinka padidėjusių darbo apimčių.
Po tokių pokyčių lieka mažiau galimybių buhalteriams turėti 20 d. d. atostogas pagal darbo kodekso nuostatas.
Gal kada nors VMI sukurs produktą, dėl kurio atnešamos naudos nereikės sukti galvos.
Labai laukiame įrankių, kurie yra be išankstinės nuostatos, kad visas verslas vykdo šešėlinę veiklą.
Dabartiniu metu yra kuriama nuomonė, kad jei skaidrus mažas verslas neberanda resursų įgyvendinti naujų biurokratinių reikalavimų, jis tampa nepageidaujamu ir nereikalingu šalies ekonomikai.
Daiva Čibirienė,
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė, atestuota auditorė
Biurokratijos indekso apklausa
2020 m. spalio mėn.
Biurokratijos indeksą jau ketvirtus metus skaičiuoja ekonomikos ir socialinių tyrimų institutas INESS Slovakijoje su partneriais. Tyrime iš viso dalyvauja 6 šalys. Šiemet šio tyrimo dalį mūsų šalyje atliko Lietuvos laisvosios rinkos institutas ir Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija.
Didžiausia administracinė našta smulkiam verslui buvo Ispanijoje – 369 valandos, Italijoje – 312, Lietuvoje 271, Čekijoje – 223, Slovakijoje – 217, o Šiaurės Makedonijoje – 154 valandas. Palyginti su praėjusiais metais, administracinė našta mažėjo tik Slovakijoje, o Čekijoje ir Ispanijoje didėjo.
271 valanda (34 darbo dienos) – vidutiniškai tiek mažoms Lietuvos įmonėms praėjusiais metais reikėjo skirti laiko administraciniams formalumams, t.y. pildyti deklaracijas, statistikos ataskaitas, užtikrinti darbo saugos reikalavimus bei vykdyti kitas prievoles.
„Už kiekvieno biurokratijos indekso skaičiaus yra visų šalies gyventojų gerovė. Tai pinigai, kurie nepapuolė į biudžetą ir buvo sunaudoti mažesnės vertės gėrio kūrimui. Jei valstybė įgyvendindama bet kokius papildomus biurokratinius reikalavimus, pradėtų skaičiuoti visų pinigus, biurokratijos iš karto sumažėtų ir ekonomika įgautų naują kvėpavimą. O dabar niekad nėra atsakingų, nėra ir kaltų. Kažkas daro tyrimus, Valstybės kontrolė sako, kad reikia pradėti skaičiuoti, o situacija kaip buvo, taip ir liko tokia pati“, – teigia Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.
Skaitykite daugiau: https://bit.ly/3l47YGi
Apklausa PVM atotrūkį ir jo duomenų viešinimą
2019 m. birželio mėn.
2019-06-26 Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos nariai, SVVT valdybos, pramonės amatų rūmų atstovas, Laisvosios rinkos instituto atstovas dalyvavo susitikime su VMI valdžios atstovais dėl PVM atotrūkio.
LBAA pateikė 2019/06/10-2019/06/25 vykdytos PVM atotrūkio apklausos rezultatus. Diskusija buvo ilga ir manytume produktyvi. Tikimės, kad VMI mus išgirdo ir gal susilaikys nuo duomenų viešinimo, kuriuos paviešinus kristų šešėlis ir ant sąžiningo verslo.
Susitikimo metu paaiškėjo, kad:
1. atotrūkis yra skaičiuojamas pagal EVRK kodą, kuris yra imamas ne iš įmonės duomenų kortelės, bet iš PVM deklaracijų (FR0600). O jose EVRK kodas kas mėnesį turėtų būti skirtingas, jei įmonė vykdo kelias veiklas, ir kiekvieną mėnesį dominuoja kita veikla.
2. laiškai, raginantys patikslinti 2014-2018m. PVM deklaracijas, buvo parašyti pagal atotrūkį paskaičiuotą iš 2018m. PVM deklaracijų
3. Jei manote, kad jūsų įmonė vykdo veiklą sąžiningai ir jinai per klaidą bus paskelbta verslo, kuris yra atotrūkyje sąrašuose, reikia rašyti laisvos formos paaiškinantį raštą VMI, per mano VMI (paklausimų skyrių) ir VMI pažada koreguoti viešus atotrūkio sąrašų duomenis.
Mūsų buvo daug, bet nuotraukoje liko ištvermingiausi, kurie išbuvo iki susitikimo pabaigos 🙂
_____________________________________________________________________
Apklausa apie pasitikėjimą, kai teikiama informacija apie mokesčius
2019 m. kovo mėn.
2019 m. sausio mėnesį buvo paskelbti 2018m. atlikto kartotinio pasaulinio tyrimo[1] rezultatai apie tai, kaip Naujosios Zelandijos ir G20[2] šalių gyventojai pasitiki viešai teikiama informacija apie mokesčius. Pirminis tyrimas buvo atliktas 2017m.
Pasaulinėje apklausoje dalyvavo 8400 gyventojų Iš Argentinos, Australijos, Brazilijos, Kanados, Kinijos, Prancūzijos, Vokietijos, Indijos, Indonezijos, Italijos, Japonijos, Korėjos Respublikos, Meksikos, Naujosios Zelandijos, Rusijos, Saudo Arabijos, Pietų Afrikos, Turkijos, Jungtinės Karalystės, JAV. Iš kiekvienos šalies buvo gauta daugiau nei 400 anketų.
Lietuva šiame tyrime nedalyvavo, tačiau Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija ėmėsi savanoriškos iniciatyvos atlikti panašų sumažintą tyrimą Lietuvoje. Anoniminė apklausa buvo atlikta 2019m. vasario 11d. – kovo 1d. Gautos 99 anketos.
[1] Pasaulinio tyrimo rezultatus pristatė Tarptautinė buhalterių federacija (JAV), ACCA (JK) ir Australijos sertifikuotų buhalterių asociacija. Tyrimo rezultatai yra viešai paskelbti https://www.ifac.org/system/files/publications/files/pi-G20-public-trust-tax-2019-v1.pdf?fbclid=IwAR0Gh8qITLZTHFY25-jum_CSP4p25_DfynzM3TToFolXH1WWCGMzTF5MxdY
[2] G20 šalys. Jose gyvena 2/3 pasaulio gyventojų, kuriose sukuriama 85% pasaulinio bendrojo vidutinio produkto ir kurių pasaulinė prekyba sudaro 75%
Daugiau apie Lietuvoje atliktos apklausos rezultatus ir jų palyginimą su pasauliniu tyrimu rasite čia
Apklausa dėl Pensijų kaupimo administravimo
Apklausa dėl VALDYMO APSKAITOS seminarų poreikio
2018 m. liepos mėn.
LBAA nori sužinoti, ar Jums reikalingi seminarai VALDYMO APSKAITOS temomis. Apklausa bus vykdoma iki 2018 m. liepos 3 dienos imtinai.
Valdymo apskaita yra skirta informacijai kaupti ir ją pateikti įmonės vadovams, kad galima būtų planuoti bei kontroliuoti įmonės veiklą. Dažniausiai valdymo apskaita būna išsamesnė negu finansų apskaita, nes daugiau dėmesio skiriama būsimosioms pajamoms bei sąnaudoms.
Jei bus poreikis, mes Jums pažadame puikius mokymus. Mokymus vestų nuostabi lektorė – dr. Neringa Stončiuvienė, Aleksandro Stulginskio universiteto profesorė.
Visi, kurie nurodys savo elektroninius paštus, bus informuoti apie apklausos rezultatus ir gaus informaciją kada bus Valdymo apskaitos mokymai, jei apklausa parodys šių mokymų aktualumą bei poreikį.
Apklausą rasite čia
Apklausa dėl VIEŠOJO KALBĖJIMO MOKYMŲ poreikio
2018 m. liepos mėn.
LBAA nori sužinoti, ar Jums reikalingi VIEŠOJO KALBĖJIMO MOKYMAI?. Apklausa bus vykdoma iki 2018 m. liepos 3 dienos imtinai.
Jei bus poreikis, mes Jums pažadame puikius mokymus.
Visi, kurie nurodys savo elektroninius paštus, bus informuoti apie apklausos rezultatus ir gaus informaciją kada bus Viešojo kalbėjimo mokymai, jei apklausa parodys šių mokymų aktualumą bei poreikį.
Apklausą galite rasti čia.
i.MAS 2017 apklausos rezultatai
2017 m. rugpjūčio mėn.
https://goo.gl/hkT4F4
Apklausa dėl ūkininkų apskaitos
2017 m. kovo mėn.
Apklausos tikslas – surinkti informaciją su kokiais sunkumais susiduria ūkininkų buhalteriai ir ūkininkai. LBAA tikslas identifikuoti problemas, siekiant padėti jas išspręsti. Prašome Jūsų rasti keletą minučių ir atsakyti į pateiktus klausimus.
Apie ūkininkų apskaitos reglamentavimą rasite:
http://bit.ly/2nlmvQ4
http://bit.ly/2lJEfIu
Ūkininkai gali rinktis kaip tvarkyti apskaitą (ar ją daryti pagal LR finansų ministro ar pagal LR Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas tvarkas.
Apklausa
Apklausa dėl finansinių ataskaitų kokybės gerinimo
2017 m. vasario mėn.
Finansų ministerija (FM) siekė sužinoti juridinių asmenų nuomonę apie finansinių ataskaitų kokybę ir, ar FM pasiūlytos priemonės kokybei pagerinti, atitinka visuomenės lūkesčius.
FM iniciatyva 2015 m. gegužės 15 d. Seime yra užregistruoti keturi įstatymų projektai XIIP-3088, XIIP-3089, XIIP-3091 ir XIIP-3090, kuriuose yra numatytos šios priemonės dėl pelno siekiančių ribotos atsakomybės vienetų finansinių ataskaitų kokybės pagerinimo:
1. Valstybinė finansinių ataskaitų peržiūra neatliekama, jei finansines ataskaitas pasirašo buhalteris profesionalas. LR teisės aktuose nėra numatyti reikalavimai buhalteriui profesionalui dėl darbo patirties, kvalifikacijos profesinių ir lietuvių kalbos žinių. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą buhalteris profesionalas yra tas asmuo, kuris yra Lietuvos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės auditorius ir (arba) buhalterius vienijančios profesinės organizacijos, priklausančios Tarptautinei buhalterių federacijai (TBF), narys.
2. Jei yra atlikta peržiūra (tai mažesnio informacijos užtikrinimo paslauga nei auditas), peržiūros ataskaita taip pat yra teikiama JARC taip, kaip dabar teikiama auditoriaus išvada.
3. FM tvirtins juridinių asmenų finansinių ataskaitų peržiūrų planus, pagal kuriuos galės būti pasirinkta atlikti juridinių asmenų finansinių ataskaitų patikrinimą, finansuojamą iš valstybės lėšų. Tikrinamos įmonės privalės teikti visus reikalingus duomenis valstybinei peržiūrai atlikti. Jei patikrinimo metu bus nustatyti pažeidimai, gali būti taikomos sankcijos ar taikomi veiklos ribojimai. Viešai bus skelbiama apie atliktų peržiūrų rezultatus.
Apklausa-del-finansiniu-ataskaitu-kokybes-gerinimo
Iš Finansų ministerijos gautą raštą ir LBAA teiktą atsakymą rasite čia: https://www.lbaa.lt/pagrindinis/naudingi-dokumentai/
LBAA narių apklausa
2016 m. gruodžio mėn.
Siekiant išsiaiškinti LBAA narių nuomonę apie LBAA vykdomą veiklą, buvo vykdoma apklausa.
Apklausos rezultatai
Apklausa dėl i.MAS posistemių
2016 m. gruodžio mėn.
LBAA organizavo apklausą dėl i.MAS posistemių. Dėkojame visiems aktyviai dalyvavusiems. Apklausos rezultatai bus pristatyti ir VMI.
Apklausos rezultatai
Apklausa dėl FR0573 ir FR0471 formų apjungimo į vieną formą
2016 m. rugpjūčio mėn.
VMI siūlo apjungti FR0573 ir FR0471 formas į vieną formą, ir numatyti tokios apjungtos formos teikimo terminą iki sekančių metų vasario 15 d.
Dabar šios formos buvo teikiamos iki sekančių metų vasario 1 d. FR0471 ir iki vasario 15 d. FR0573
Apklausa buvo vykdoma remiantis LBAA gautu raštu, kurį parengė VMI 2016-07-27 Nr. (18.17-31-1) RM-21340
APKLAUSOS REZULTATAI
Buhalteris profesionalas
2016 m. birželio mėn.
LBAA vykdė apklausą, siekdama išsiaiškinti ar buhalteriai pritaria Buhalterinės apskaitos įstatymo projektui XIIP-3936. Pritarus šiam projektui neliktų buhalterio profesionalo apibrėžimo, pagal kurį buhalteriu profesionalu laikomas tik tas buhalteris, jei jis yra profesinės asociacijos narys, kuri yra Tarptautinės buhalterių federacijos narys.
APKLAUSOS REZULTATAI
LBAA nauda
2016 m. gegužės mėn.
LBAA siekė išsiaiškinti, kas LBAA nariams yra svarbiausia tampant LBAA nariu. LBAA nariai įvardino šiuos svarbiausius dalykus:
- Naudinga profesinė medžiaga
- Profesiniai patarimai ir naujienos
- Prestižinis sertifikatas ir logotipas
- Nemokami seminarai ir renginiai
- 20 proc. Nuolaida komerciniams renginiams
APKLAUSOS REZULTATAI
Buhalterinė programinė įranga
2016 m. gegužės mėn.
Ši apklausa buvo organizuojama siekiant parengti palyginamąją Lietuvoje naudojamos Buhalterinės programinės įrangos analizę. Visi iki 2016 m. birželio 1 d. sudalyvavę šioje apklausoje, dalyvavo loterijoje, kurios pagrindinį prizą įsteigė LBAA asociacijos narys UAB BSS IT.
Prizas: dokumentų valdymo sistema BSS Dokumentai Jūsų atstovaujamai įmonei NEMOKAMAI vienerių metų laikotarpiui.
Plačiau apie dokumentų valdymo sistemą rasite www.bss.biz
LOTERIJOS NUGALĖTOJAS UAB BARBORA. SVEIKINAME!
Prizo steigėjai susisieks su nugalėtoju.
Elektroninių deklaracijų teikimas
2016 m. balandžio mėn.
Pagal mokesčių administravimo įstatymo 75 str. nuo 2016 m. spalio 1 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai įmonės negalės teikti popierinių deklaracijų. Visos deklaracijos turės būti teikiamos tik elektroniniu būdu.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija, siekdama išsiaiškinti problemas dėl elektroninių deklaracijų teikimo, vykdė apklausą. Apklausos rezultatai pateikti VMI tam, kad VMI galėtų atsižvelgti į patiriamas problemas.
APKLAUSOS REZULTATAI
Dėl naudojamų buhalterinių programų ir i.SAF.
2016 m. balandžio mėn.
LBAA bendradarbiaudama su VMI vykdė apklausą, kuri padės VMI gauti duomenis, apie programas, kurios nėra pasiruošusios i.SAF reikalavimams. Pagal apklausos duomenis VMI galės informuoti programų kūrėjus, kaip pritaikyti programas i.SAF reikalavimams.
Apklausos rezultatai
Dėl banko duomenų importo/eksporto į/iš buhalterinę apskaitos programą.
2016 m. balandžio mėn.
LBAA vykdė šią apklausą, siekdama išsiaiškinti esamas problemas dėl apskaitos sistemų sąsajų su bankais ir mokėjimų duomenų importo bei eksporto. Apklausos rezultatai perduoti Lietuvos bankui, kuris siekia bendradarbiauti su LBAA ir padėti ieškoti kilusių problemų sprendimų.
Apklausos rezultatai
Darbo užmokesčio apklausa
2016 m. kovo mėn.
Apklausoje, kuri buvo atliekama 2016 m. sausio – kovo mėn., savo nuomonę pareiškė net 533 respondentų – apskaitos specialistų, dirbančių Lietuvoje, kurie prisidėjo prie realios darbo užmokesčio situacijos nustatymo.
Apklausos metu surinkti duomenys atskleidė tyrimo rezultatus, kurie, tikimasi, padės kiekvienam šios profesijos atstovui save įsivertinti bei atkreipti darbdavių dėmesį, ko verti jų buhalteriai, atsižvelgiant į tai, kokią patirtį jie sukaupę ir kokį išsilavinimą įgiję.
Lietuvos buhalterių darbo užmokesčio tyrimas: 2016 LBAA_apklausa_0415
