Turite klausimų? Paskambinkite mums telefonu: +370 655 59 296

Apklausos

2023 m. spalio mėn. LBAA apklausos „i.EKA būklė“ rezultatai

2023 m. spalis

2023.09.28 – 2023.10.10 Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA) savo atvirame FB puslapyje vykdė apklausą „i.EKA būklė“.

Apklausos anketą galima rasti adresu: https://forms.gle/nZ7sakaaFizx9yze7

Iniciatyvos tikslas – įvertinti, ar verslas pasirengęs nuo 2023-11-01 d. pradėti naudoti naujus i.EKA kasos aparatus pagal teisės aktuose nustatytus terminus.

Kas yra i.EKA?

VMI iniciavo i.EKA projekto atsiradimą, pagal kurį nuo 2023-11-01 d. senieji kasos aparatai turės būti pakeisti į išmaniuosius kasos aparatus, jei įmonės metinės pajamos  >300 tūkst. Eur ir įmonė naudoja elektroninius arba kompiuterinius KA.

23.10_1

Gautos 249 anketos.

Respondentų pasiskirstymas: 84 % buhalteriai/ finansininkai/mokesčių ekspertai/auditoriai,  ir 16 % – verslininkai/įmonės vadovai.

Rezultatai:

1. Į klausimą ar jums yra prievolė pasikeisti nuo 2023-11-01 d. senus kasos aparatus į naujus i.EKA?

23.10_2

2. Ar turite veikiantį i.EKA?

95% atsakiusiųjų nurodė, kad neturi veikiančio i.EKA.

3. Su kokiomis kliūtimis susidūrė, jei neturi tinkamai veikiančio i.EKA, bet yra prievolė jį turėti?

23.10_3

4. Jei jums yra prievolė turėti i.EKA nuo 2023-11-01 d., ar esate pasirengę?

89 % respondentų, kurie turi prievolę turėti i.EKA nuo 2023-11-01 d., apklausos metu, t. y., likus kelioms savaitėms iki nustatyto termino, nurodė, kad tam nėra pasirengę.

5. Kiek kasos aparatų (KA) turi ir nuo kada veikia, taip pat – ką patartų kolegoms?

 6. Pasiūlymai anketos rengėjams

2023-10-12 VMI paskelbė, kad netaikys sankcijų verslui, kuris neturės veikiančio i.EKA, bet bus sudaręs sutartį su i.EKA pardavėju.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija dėkojame visiems, kurie padėjo atlikti apklausą ir apklausos dalyvius už skirtą laiką.

Apklausos rezultatai apibendrinti: 2023 m. spalio 12d., Vilnius.


BANKŲ VEIKLOS TYRIMAS

2023 m. gegužė

 

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija su Lietuvos Respublikos seimo nare Laima Mogeniene atliko Lietuvoje veikiančių bankų paslaugų kokybės apklausą.

Apklausa vyko nuo 2023 m. balandžio 19 d. iki 2023 m. gegužės 10 d.

Apklausos anketą galima rasti adresu:

https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSeVT90U7ixGKEfqUWE8cpT2flYohT5zfh_gvjGrNZAt-J8tXg/viewform

Apklausos tikslas – sužinoti realią situaciją ir informuoti Lietuvos banko atstovus, kitas institucijas, kad problemos, su kuriomis susiduria gyventojai ir verslas, naudodamiesi Lietuvoje veikiančių bankų paslaugomis, nėra pavienės.

Į pateiktus klausimus atsakė 256 respondentai, 2 respondentų atsakymai nevertinami dėl netinkamai užpildytos anketos. Vertinami 254 respondentų atsakymai.

1. ANKETOS KLAUSIMAI IR REZULTATAI

1.1. Gauti nusiskundimai dėl bankų veiklos:

bankai 1

 1.2. Nusiskundimų rūšys

Dalyvaujančių apklausoje buvo prašoma pasirinkti iš 8 pateiktų problemų vieną/keletą problemų, su kuriomis susiduriama bankuose arba įvardinti kitas, pasirinkimo sąraše nepateiktas, problemas. 92 kartus buvo paminėta, kad banko klientai susiduria su problema dėl mokėjimo pavedimo užlaikymo daugiau nei 3 dienas. 72 kartus buvo pažymėta problema dėl pakartotinio papildomos informacijos pateikimo reikalavimo operacijos pagrįstumui įrodyti, kai ši operacija atliekama nuolat. 58 kartus buvo paminėta problema dėl periodinio mokėjimo tiekėjui ar įprastinio, įmonės veiklai būdingo, mokėjimo pavedimo sulaikymo. 47 kartus buvo paminėta problema dėl atsisakymo padidinti pavedimų dienos/mėnesio limitus. 44 kartus buvo paminėta problema dėl  lėšų neįskaitymo į banko sąskaitą – grąžinimo pradiniam mokėtojui. 36 kartus buvo paminėta problema dėl trikdžių įnešti/išimti grynus pinigus i/iš įmonės sąskąitą. 21 kartą buvo paminėta problema dėl vienašališkai banko iniciatyva nutrauktos bendradarbiavimo sutarties. 20 kartų buvo buvo paminėta problema dėl darbo užmokesčio įskaitymo gavėjui (darbuotojui) sulaikymo.

Buvo galimybė prie pasirinktos problemos aprašyti konkrečias, individualias situacijas detaliau. Didžioji dalis respondentų aprašė asmenines patirtis, kurios parodo, kad situacija yra sudėtinga. Pateikiame pavyzdžius. Pavyzdžių tekstas neredaguotas.

1.2.1. Mokėjimo pavedimo užlaikymas daugiau nei 3 dienas

1.2.2. Periodinio mokėjimo tiekėjui ar įprastinio, įmonės veiklai būdingo, mokėjimo pavedimo sulaikymas

 1.2.3. Lėšų neįskaitymas į banko sąskaitą – grąžinimas pradiniam mokėtojui

 1.2.4. Trikdžiai įnešti/išimti grynus pinigus į/iš įmonės banko sąskaitą

 1.2.5. Atsisakymas padidinti pavedimų dienos/mėnesio limitus

 1.2.6. Pakartotinis papildomos informacijos pateikimo reikalavimas dėl operacijos pagrįstumo, kai ši operacija atliekama nuolat

1.2.7. Darbo užmokesčio įskaitymo gavėjui (darbuotojui) sulaikymas

 1.2.8. Vienašališkai banko iniciatyva nutraukta bendradarbiavimo sutartis

1.3. Kitos problemos, kurias įvardino bankų klientai, dalyvaujantys apklausoje. Pateikiamų pavyzdžių tekstas neredaguotas.

1.3.1. Bankinių operacijų/sąskaitos blokavimas, neužpildžius kliento pažinimo anketos.

 1.3.2. Perteklinis ir intensyvus asmeninių duomenų rinkimas.

1.3.3. Problemos dėl banko paslaugų nevykdymo, nepasiekiamumo, operacijų trikdžiai.

1.3.4. Atsisakymas/delsimas Lietuvoje registruotiems juridiniams asmenims atidaryti banko sąskaitą.

1.3.5.  Nestabdomos sukčiavimų operacijos.

 1.3.6. Mokėjimų informacija be lietuviškų raidžių – iškraipomi pavadinimai, vardai, pavardės, keičiama pavedimo svarbi informacija.

1.3.7. Banko sąskaitos tvarkymo pagal įgaliojimą galimybių apribojimas.

 

 2. GAUTŲ REZULTATŲ ANALIZĖ

Bendra pastaba: visi be išimties Lietuvos banko priežiūrimi bankai be pagrindo riboja gyventojų ir verslo teise naudotis nuosavomis lėšomis, nes neturi tinkamos kvalifikacijos darbuotojų. Bankai taiko perteklines kontrolės procedūras. Vieni bankai turi daugiau nekvalifikuotų darbuotojų (pvz., Luminor), kiti mažiau, tačiau bendra tendencija parodo:

  1. Gyventojų ir verslo vartotojų teisės gynyba neveikia. Nukentėję asmenys neturi saugių sąlygų pasiskųsti bei siekti žalos atlyginimo.
  2. Nėra jokios motyvacinės sistemos iš bankų veiklą administruojančios institucijos (Lietuvos banko) skatinti bankus daryti mažiau klaidų ir vykdyti tikrą bei kvalifikuotą pinigų plovimo ir kovos su terorizmu priežiūros veikla. Padriki, nelogiški tikrinimai eikvoja banko žmogiškuosius resursus ir didėja rizika, kad tikras pinigų plovimas bus nesustabdytas. Ką ir parodė apklausos rezultatai.
  3. Iki šiol bankai negeba sutikrinti banko sąskaitos numerio ir pinigų mokėtojo pavadinimo. Mokėjimai nėra stabdomi, jei yra nesutapimai tarp sąskaitos numerio ir savininko pavadinimo. Tokie nesutapimai dažniausiai yra, kai norima apgaulės būdu pervesti lėšas, nuslepiant tikrąjį pinigų gavėją. Bankai neskiria lėšų, kad sustabdyti tikrą nusikalstamą veiklą, bet randa resursų blokuoti pensininkų, gaunančių pajamas tik iš “Sodros”, sąskaitas dėl neatnaujintų anketinių duomenų.
  4. Luminor bank AS neturi tinkamos įrangos paslaugų teikimui (banko išrašuose yra reikšmingai iškraipoma informacija).
  5. Bankai be banko sąskaitos savininko sutikimo ima 50-65 Eur mokestį už pavedimo patikrinimą. Toks tikrinimas yra paplitęs ir pavirto į piktnaudžiavimą – pajamų rinkimą neturint tam argumentuotos priežasties, kas galimai pažeidžia konkurencijos teisę, atsižvelgiant į tai, kad verslas yra priverstas daryti didesnius nei 5000 Eur mokėjimus per banką.
  6. Bankai dėl savo negebėjomo užtikrinti teikiamų paslaugų atneša tiesioginę žalą biudžetui: nesumokami mokesčiai, verslas skatinamas vykdyti šešėlinė veiklą, jei bankas riboja grynų pinigų įnešimą į sąskaitą ar nustato kitus atsiskaitymo apribojimus.
  7. Dėl pastovių banko darbuotojų trikdžių vykdyti atsiskaitymus, verslas, tausojantis savo reputaciją, atsidaro sąskaitas kaimyninėse šalyse, kuriose su trikdžiais nebesusiduria. Ko pasekoje, kitų šalių bankai uždirba pajamas ir pelno mokestis nuo Lietuvos įmonės nusipirktų banko paslaugų lieka kitoje šalyje.
  8. Dėl pastovaus perteklinių reikalavimų mažinama pagarba ir pasitikėjimas bankais. Formuojasi „geroji“ praktika: jei nenori turėti problemų, privalai siekti turėti pakankamai daug grynųjų pinigų arba banko sąskaitą kitoje šalyje.
  9. Dėl Lietuvos bankų perdėto atsargumo Lietuvoje nėra nei vieno legaliai kripto prekybos veiklą vykdančio juridinio asmens, kuris galėtų kripto veiklos vykdymui naudoti lietuvišką banką. Nei vienas Lietuvoje esantis bankas nesutinka atidaryti banko sąskaitos net ir skaidriausią finansinę reputaciją turinčiam asmeniui, nors susisiekus su banku, pasakoma, kad nėra apribojimų atsidaryti banko sąskaitą nepriklausomai nuo EVRK kodo. Kripto prekybos veiklos vykdymui pasirenkamos kitos šalys, o šalies biudžetas praranda pajamas.
  10. Yra aukšta rizika, kad prisidengiant pinigų plovimo prevencijos tvarka, yra renkami konfidencialūs verslo duomenys, kurie gali būti panaudoti arba banko rinkodaros ir finansinių paslaugų pardavimų skatimui, arba informacijos perdavimui tretiesiems asmenims.
  11. Šiandienai valstybė nedaro jokių veiksmų, kad situacija neaštrėtų ir būtų tinkamai suvaldyta.

 

Atlikta apklausa patvirtino, kad problemos, susijusios su bankinėmis operacijomis, nėra vienetiniai atsitiktiniai atvejai, o įžvelgiamas besikartojantis sisteminis problemų pobūdis.

Todėl būtina reaguoti ir išspręsti šias problemas.

Labiausiai pažeidžiamos socialinės grupės: pensininkai, mažesnio finansinio raštingumo asmenys, vengia bankų, nes jaučiasi nesaugūs.

2023-05-26 LR Seime vykusioje spaudos konferencijoje buvo pristatyti šio atlikto tyrimo rezultatai:

https://www.youtube.com/watch?v=ynLY8pe3QRs

 

Seimo nariai Laima Mogenienė ir Algirdas Butkevičius davė viešą pažadą kaip galima greičiau bankų trikdžių klausimą pradėti svarstyti Seime.

 

Nenuasmeninti apklausos rezultatai perduoti seimo narei Laimai Mogenienei.

Dėkojame visiems apklausos dalyviams!

Šioje ataskaitoje yra tik 64 istorijos. Jei jūsų istorijos čia nėra, jinai nedingo, jinai yra pilnos apimties nenuasmenintoje konfidencialioje apklausos rezultatų suvestinėje.

Ataskaitos pdf versija


i.EKA VMI projekto apklausos rezultatai

2023 m. sausio – vasario mėn.

2023.01.17 LBAA atvirame FB puslapyje paskelbė apklausą apie 2023 m. startavusį naują i.EKA projektą, kuris pagal VMI skaičiavimus:

❗ atneš didelę naudą skaidriam verslui, nes leis sutaupyti 68 mln. Eur,

❗tuo tarpu VMI investicijos į šį projektą bus tik 3 mln. Eur.

Dalyvaujančių apklausoje buvo prašoma atsakyti, kokią naudą gaus jų verslas dėl i.EKA ir kiek jis jiems kainuos.

Apklausoje iki 2023.02.13 sudalyvavo 235 respondentai, dauguma kurių buvo buhalteriai/ finansininkai/mokesčių ekspertai/auditoriai – 81 %, verslininkai/įmonės vadovai sudarė 18 %. 72 % apklaustųjų nurodė, kad turi pareigą pasikeisti kasos aparatus 2023 m., likusieji – vėliau arba nežino, kada turi tai padaryti.

81 % atsakiusiųjų nurodė, kad nėra pasiruošę i.EKA projektui, kai 11 % galvoja, kad yra jam pasiruošę:

ieka_1

Keičiamų kasos aparatų skaičius pas daugumą (68 %) respondentų siekia iki 3 aparatų, tačiau kiek kainuos vieno i.EKA diegimas/paleidimas dar nežino net trečdalis atsakiusiųjų. Tuo tarpu likusieji nurodė, kad vienkartinės sąnaudos sudarys: 100-500 Eur (25 %), 500-1000 Eur (19 %), > 1000 Eur (14 %).

ieka_2

Kiek eurų per metus kainuos turimų i.EKA kasos aparatų palaikymas, priežiūra ir darbas (t. y., pastovios išlaidos po diegimo – trečių asmenų paslaugos ir savi resursai) nežino 82 % verslo atstovų.

VMI teigia, kad sistema atneš didelę naudą skaidriam verslui, nes leis sutaupyti 68 mln. Eur. Tačiau verslo vertinimu i.EKA atneš daugiau nuostolių, nei naudos – taip mano net 66 % respondentų (skyrė 1 balą 10-ies balų skalėje). 9 % pildžiusių anketą šį projektą vertina daugiau nei 6 balais iš 10-ies.

ieka_3

Paprašyti įvertinti, kiek eurų per metus sumažės sąnaudos dėl i.EKA privalumų (pvz., nereikės popierinio KA žurnalo), 37 % verslo atstovų teigė, kad sąnaudos nesumažės. Iki 50 Eur sąnaudų sumažėjimą prognozuoja 36 % respondentų, 14 % neturi apie tai nuomonės.

ieka_4

LBAA dėkoja visiems, užpildžiusiems anketas.


Apklausa dėl SF pavėluotai išrašančių tiekėjų

2023 m. sausio – vasario mėn.

❗ Nors PVMĮ numato pareigą išrašyti komunalinių paslaugų pardavimo PVM sąskaitas iki sekančio mėnesio 10 d. (PVMĮ, 79 str. 2d. 1p.) yra daug tiekėjų, kurie išrašo sąskaitas pavėluotai.

📌 2023.01.27 LBAA atvirame FB puslapyje buvo paskelbta apklausa, siekiant surinkti informaciją apie SF pavėluotai išrašančius tiekėjus ir paviešinti juos, parodant viešai šių tiekėjų socialinį neatsakingumą ir nepagarbą PVMĮ teisės aktų nuostatoms.

📌 Iki 2023.02.13 sulaukta 39 respondentų atsakymų. Atsiliepimai be nurodytų el. paštų nebuvo vertinami (tokių buvo 16).

📌 Lentelėje pateikiamas SF pavėluotai išrašančių tiekėjų sąrašas, tiekėjas yra įtraukiamas į skelbiamą sąrašą, jei jis yra paminėtas bent 2 kartus.

PVM SF

📌 Dar 8 tiekėjai buvo paminėti po 1 kartą.

📌  Į klausimą apie tai, kaip apsunkina veiklą pavėluotai išrašytos PVM SF, respondentai atsakė nurodydami vidutiniškai 8 balus (kai balas 10 yra „Labai stipriai apsunkina, turiu tikslinti ataskaitas, neturiu tikslių veiklos rezultatų ir pan.“).

❓ Norite išsibraukti iš sąrašo? Parašykite prašymą el. paštu admin@lbaa.lt, LBAA susisieks su apklausos dalyviu, įsitikins, kad sąskaitos jau yra siunčiamos laiku, ir būsite išbrauktas iš SF pavėluotai išrašančių tiekėjų sąrašo.


APKLAUSA DĖL PELNO MOKESČIO LENGVATOS INVESTUOTAM PELNUI

2021 m. balandžio mėn.

LBAA organizavo apklausą dėl verslo nuomonės apie tai, ar mažos įmonės, kurios gali taikyti 5% lengvatinį pelno mokesčio (PM) tarifą, būtų suinteresuotos taikyti estišką pelno mokesčio modelį, t.y. 15% pelno mokestį išimtam pelnui, o kol jis nėra išimamas 0% (PM mokėjimo nukėlimas pagal pelno išėmimo datą). Jei įmonė galinti taikyti 5% PM tarifą pasirinktų estišką lengvatą, jai būtų taikomas 15% PM tarifas išimtam pelnui ir nereikėtų mokėti PM, kol pelnas nėra išimamas iš įmonės.

Apklausos rezultatai buvo pristatyti respondentams, buhalterių ir auditorių bendruomenei, LR Finansų ministerijai.

Apklausos rezultatai


Ar verslas jau pasirengęs pateikti i.SAF-T failą?

2020 m. spalio mėn.

Pagal 2015-07-01 LRV nutarimą Nr. 699  i.SAF-T failą turi pateikti įmonės, jei jas tikrina VMI ir jų pajamos viršija nustatytus pajamų dydžius. Faktiškai nuo 2019 m. visos privačios įmonės, kurių pajamos viršijo 0,3 mln. Eur jei jas tikrina VMI, VMI paprašius, turėtų per 10 dienų pateikti i.SAF-T failą, įkeliant jį per i.MAS, i.SAF-T langą. Didelės įmonės tokį failą turėjo teikti jau nuo 2017 m.

Paveikslėlis7

Ilgą laiką buvo koreguojamas i.SAF-T failo aprašymas, keičiami reikalavimai, o testinė aplinka pasirodė tik 2019 m. pabaigoje.

2016 – 2017 m. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija vykdė apklausas dėl i.MAS posistemių, kurių metu 97 % apklausos dalyvių (apklausose dalyvavo apie 1000 respondentų) pateikė duomenis, kad nėra pasirengę i.SAF-T failo teikimui.

Paveikslėlis2

2020 m. spalio 5-11 d. buvo pakartota prieš 3 metus daryta apklausa. Pakartotinėje apklausoje užpildytos 695 anketos: 90 % buhalterių, 7 % įmonių vadovai ir 3 % kiti asmenys.

2020 m. apklausos rezultatai – panašūs į ankstesnius: 94 % mokesčių mokėtojų, kuriems yra prievolė teikti i.SAF-t failą, yra nepasirengę jį pateikti pagal teisės aktuose nurodytą tvarką.

Paveikslėlis3

Iš 695 anketų, 13-oje buvo pažymėta, kad įmonė sėkmingai pateikė VMI i.SAF-T failą, o vienoje anketoje buvo pažymėta, kad failas palengvino tikrinimo procedūrą. Kitais atvejais respondentai nurodė, kad i.SAF-T failo teikimas dar labiau apsunkino tikrinimo procesą arba jie negavo jokio atsakymo iš VMI apie testinio failo tinkamumą.

Atsakymus į užduotą klausimą, kas trukdo 94 % anketas užpildžiusių asmenų pateikti i.SAF-T failą, galima suskirstyti į tris blokus:

Paveikslėlis4

Į klausimą, kiek kainuoja (kainuotų) verslui i.SAF-T failo pateikimas, gauti atsakymai parodė, kad 73 % respondentams yra labai reikšminga kaina (virš 1000 eur arba daugiau). Likusieji nurodė, kad kaina nėra reikšminga įmonei.

Paveikslėlis5

Buhalteriai pateikė šiuos pasiūlymus dėl i.SAF-T failo projekto:

Emocinėse buhalterių pastabose vyravo mintis apie tai, jog neaišku, kada atsiras nauda pačiam mokesčių mokėtojui, nes dabar dirbame VMI, o algą moka verslas. Po padidintos biurokratinės naštos, verslas darbo užmokesčio buhalteriui nepadidina arba padidina minimaliai ir tai neatitinka padidėjusių darbo apimčių.

Po tokių pokyčių lieka mažiau galimybių buhalteriams turėti 20 d. d. atostogas pagal darbo kodekso nuostatas.

Paveikslėlis6

Gal kada nors VMI sukurs produktą, dėl kurio atnešamos naudos nereikės sukti galvos.

Labai laukiame įrankių, kurie yra be išankstinės nuostatos, kad visas verslas vykdo šešėlinę veiklą.

Dabartiniu metu yra kuriama nuomonė, kad jei skaidrus mažas verslas neberanda resursų įgyvendinti naujų biurokratinių reikalavimų, jis tampa nepageidaujamu ir nereikalingu šalies ekonomikai. 

Daiva Čibirienė,
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė, atestuota auditorė


Biurokratijos indekso apklausa

2020 m. spalio mėn.

Biurokratijos indeksą jau ketvirtus metus skaičiuoja ekonomikos ir socialinių tyrimų institutas INESS Slovakijoje su partneriais. Tyrime iš viso dalyvauja 6 šalys. Šiemet šio tyrimo dalį mūsų šalyje atliko Lietuvos laisvosios rinkos institutas ir Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija.
Didžiausia administracinė našta smulkiam verslui buvo Ispanijoje – 369 valandos, Italijoje – 312, Lietuvoje 271, Čekijoje – 223, Slovakijoje – 217, o Šiaurės Makedonijoje – 154 valandas. Palyginti su praėjusiais metais, administracinė našta mažėjo tik Slovakijoje, o Čekijoje ir Ispanijoje didėjo.
271 valanda (34 darbo dienos) – vidutiniškai tiek mažoms Lietuvos įmonėms praėjusiais metais reikėjo skirti laiko administraciniams formalumams, t.y. pildyti deklaracijas, statistikos ataskaitas, užtikrinti darbo saugos reikalavimus bei vykdyti kitas prievoles.
„Už kiekvieno biurokratijos indekso skaičiaus yra visų šalies gyventojų gerovė. Tai pinigai, kurie nepapuolė į biudžetą ir buvo sunaudoti mažesnės vertės gėrio kūrimui. Jei valstybė įgyvendindama bet kokius papildomus biurokratinius reikalavimus, pradėtų skaičiuoti visų pinigus, biurokratijos iš karto sumažėtų ir ekonomika įgautų naują kvėpavimą. O dabar niekad nėra atsakingų, nėra ir kaltų. Kažkas daro tyrimus, Valstybės kontrolė sako, kad reikia pradėti skaičiuoti, o situacija kaip buvo, taip ir liko tokia pati“, – teigia Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.

Biurokratijos-indeksas-2020-1536x1182
Skaitykite daugiau: https://bit.ly/3l47YGi


Apklausa PVM atotrūkį ir jo duomenų viešinimą

2019 m. birželio mėn.

2019-06-26 Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos nariai, SVVT valdybos, pramonės amatų rūmų atstovas, Laisvosios rinkos instituto atstovas dalyvavo susitikime su VMI valdžios atstovais dėl PVM atotrūkio.
LBAA pateikė 2019/06/10-2019/06/25 vykdytos PVM atotrūkio apklausos rezultatus. Diskusija buvo ilga ir manytume produktyvi. Tikimės, kad VMI mus išgirdo ir gal susilaikys nuo duomenų viešinimo, kuriuos paviešinus kristų šešėlis ir ant sąžiningo verslo.
Susitikimo metu paaiškėjo, kad:
1. atotrūkis yra skaičiuojamas pagal EVRK kodą, kuris yra imamas ne iš įmonės duomenų kortelės, bet iš PVM deklaracijų (FR0600). O jose EVRK kodas kas mėnesį turėtų būti skirtingas, jei įmonė vykdo kelias veiklas, ir kiekvieną mėnesį dominuoja kita veikla.
2. laiškai, raginantys patikslinti 2014-2018m. PVM deklaracijas, buvo parašyti pagal atotrūkį paskaičiuotą iš 2018m. PVM deklaracijų
3. Jei manote, kad jūsų įmonė vykdo veiklą sąžiningai ir jinai per klaidą bus paskelbta verslo, kuris yra atotrūkyje sąrašuose, reikia rašyti laisvos formos paaiškinantį raštą VMI, per mano VMI (paklausimų skyrių) ir VMI pažada koreguoti viešus atotrūkio sąrašų duomenis.

Mūsų buvo daug, bet nuotraukoje liko ištvermingiausi, kurie išbuvo iki susitikimo pabaigos 🙂20190626_susitikimas su VMI del atotrukio

_____________________________________________________________________

 Apklausa apie pasitikėjimą, kai teikiama informacija apie mokesčius

2019 m. kovo mėn.

2019 m. sausio mėnesį buvo paskelbti 2018m. atlikto kartotinio pasaulinio tyrimo[1] rezultatai apie tai, kaip Naujosios Zelandijos ir G20[2] šalių gyventojai pasitiki viešai teikiama informacija apie mokesčius. Pirminis tyrimas buvo atliktas 2017m.

Pasaulinėje apklausoje dalyvavo 8400 gyventojų Iš Argentinos, Australijos, Brazilijos, Kanados, Kinijos, Prancūzijos, Vokietijos, Indijos, Indonezijos, Italijos, Japonijos, Korėjos Respublikos, Meksikos, Naujosios Zelandijos, Rusijos, Saudo Arabijos, Pietų Afrikos, Turkijos, Jungtinės Karalystės, JAV. Iš kiekvienos šalies buvo gauta daugiau nei 400 anketų.

Lietuva šiame tyrime nedalyvavo, tačiau Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija ėmėsi savanoriškos iniciatyvos atlikti panašų sumažintą  tyrimą Lietuvoje. Anoniminė apklausa buvo atlikta  2019m. vasario 11d. – kovo 1d. Gautos 99 anketos.

[1] Pasaulinio tyrimo rezultatus pristatė Tarptautinė buhalterių federacija (JAV), ACCA (JK) ir Australijos sertifikuotų buhalterių asociacija. Tyrimo rezultatai yra  viešai paskelbti https://www.ifac.org/system/files/publications/files/pi-G20-public-trust-tax-2019-v1.pdf?fbclid=IwAR0Gh8qITLZTHFY25-jum_CSP4p25_DfynzM3TToFolXH1WWCGMzTF5MxdY

[2] G20 šalys. Jose gyvena 2/3 pasaulio gyventojų, kuriose sukuriama  85% pasaulinio bendrojo vidutinio produkto ir kurių pasaulinė prekyba sudaro 75%

Daugiau apie Lietuvoje atliktos apklausos rezultatus ir jų palyginimą su pasauliniu tyrimu rasite  čia


Apklausa dėl Pensijų kaupimo administravimo

2018 m. rugsėjo mėn.
LBAA vykdomos apklausos tikslas surinkti visus klausimus, kurie kyla dėl pensijų kaupimo administravimo ir juos perduoti Sodrai.
Sodra pagal gautus klausimus parengs atsakymus. Apklausa uždaroma 2018m. rugsėjo 3d.
Apklausą rasite čia.

Apklausa dėl VALDYMO APSKAITOS seminarų poreikio

2018 m. liepos mėn.

LBAA nori sužinoti, ar Jums reikalingi seminarai VALDYMO APSKAITOS temomis. Apklausa bus vykdoma iki 2018 m. liepos 3 dienos imtinai.

Valdymo apskaita yra skirta informacijai kaupti ir ją pateikti įmonės vadovams, kad galima būtų planuoti bei kontroliuoti įmonės veiklą. Dažniausiai valdymo apskaita būna išsamesnė negu finansų apskaita, nes daugiau dėmesio skiriama būsimosioms pajamoms bei sąnaudoms.

Jei bus poreikis, mes Jums pažadame puikius mokymus. Mokymus vestų nuostabi lektorė – dr. Neringa Stončiuvienė, Aleksandro Stulginskio universiteto profesorė.

Visi, kurie nurodys savo elektroninius paštus, bus informuoti apie apklausos rezultatus ir gaus informaciją kada bus Valdymo apskaitos mokymai, jei apklausa parodys šių mokymų aktualumą bei poreikį.

Apklausą rasite čia


Apklausa dėl VIEŠOJO KALBĖJIMO MOKYMŲ poreikio

2018 m. liepos mėn.

LBAA nori sužinoti, ar Jums reikalingi VIEŠOJO KALBĖJIMO MOKYMAI?. Apklausa bus vykdoma iki 2018 m. liepos 3 dienos imtinai.

Jei bus poreikis, mes Jums pažadame puikius mokymus.

Visi, kurie nurodys savo elektroninius paštus, bus informuoti apie apklausos rezultatus ir gaus informaciją kada bus Viešojo kalbėjimo mokymai, jei apklausa parodys šių mokymų aktualumą bei poreikį.

Apklausą galite rasti čia.


i.MAS 2017 apklausos rezultatai

2017 m. rugpjūčio mėn.

https://goo.gl/hkT4F4


Apklausa dėl ūkininkų apskaitos

2017 m. kovo mėn.

Apklausos tikslas – surinkti informaciją su kokiais sunkumais susiduria ūkininkų buhalteriai ir ūkininkai. LBAA tikslas identifikuoti problemas, siekiant padėti jas išspręsti. Prašome Jūsų rasti keletą minučių ir atsakyti į pateiktus klausimus.
Apie ūkininkų apskaitos reglamentavimą rasite:
http://bit.ly/2nlmvQ4
http://bit.ly/2lJEfIu

Ūkininkai gali rinktis kaip tvarkyti apskaitą (ar ją daryti pagal LR finansų ministro ar pagal LR Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas tvarkas.

Apklausa 


Apklausa dėl finansinių ataskaitų kokybės gerinimo

2017 m. vasario mėn.

Finansų ministerija (FM) siekė sužinoti juridinių asmenų nuomonę apie finansinių ataskaitų kokybę ir, ar FM pasiūlytos priemonės kokybei pagerinti, atitinka visuomenės lūkesčius.
FM iniciatyva 2015 m. gegužės 15 d. Seime yra užregistruoti keturi įstatymų projektai XIIP-3088, XIIP-3089, XIIP-3091 ir XIIP-3090, kuriuose yra numatytos šios priemonės dėl pelno siekiančių ribotos atsakomybės vienetų finansinių ataskaitų kokybės pagerinimo:
1. Valstybinė finansinių ataskaitų peržiūra neatliekama, jei finansines ataskaitas pasirašo buhalteris profesionalas. LR teisės aktuose nėra numatyti reikalavimai buhalteriui profesionalui dėl darbo patirties, kvalifikacijos profesinių ir lietuvių kalbos žinių. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą buhalteris profesionalas yra tas asmuo, kuris yra Lietuvos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės auditorius ir (arba) buhalterius vienijančios profesinės organizacijos, priklausančios Tarptautinei buhalterių federacijai (TBF), narys.
2. Jei yra atlikta peržiūra (tai mažesnio informacijos užtikrinimo paslauga nei auditas), peržiūros ataskaita taip pat yra teikiama JARC taip, kaip dabar teikiama auditoriaus išvada.
3. FM tvirtins juridinių asmenų finansinių ataskaitų peržiūrų planus, pagal kuriuos galės būti pasirinkta atlikti juridinių asmenų finansinių ataskaitų patikrinimą, finansuojamą iš valstybės lėšų. Tikrinamos įmonės privalės teikti visus reikalingus duomenis valstybinei peržiūrai atlikti. Jei patikrinimo metu bus nustatyti pažeidimai, gali būti taikomos sankcijos ar taikomi veiklos ribojimai. Viešai bus skelbiama apie atliktų peržiūrų rezultatus.

Apklausa-del-finansiniu-ataskaitu-kokybes-gerinimo

Iš Finansų ministerijos gautą raštą ir LBAA teiktą atsakymą rasite čia: https://www.lbaa.lt/pagrindinis/naudingi-dokumentai/ 


LBAA narių apklausa

2016 m. gruodžio mėn.

Siekiant išsiaiškinti LBAA narių nuomonę apie LBAA vykdomą veiklą, buvo vykdoma apklausa.

Apklausos rezultatai


Apklausa dėl i.MAS posistemių

2016 m. gruodžio mėn.

LBAA organizavo apklausą dėl i.MAS posistemių. Dėkojame visiems aktyviai dalyvavusiems. Apklausos rezultatai bus pristatyti ir VMI.

Apklausos rezultatai


Apklausa dėl FR0573 ir FR0471 formų apjungimo į vieną formą

2016 m. rugpjūčio mėn.

VMI siūlo apjungti FR0573 ir FR0471 formas į vieną formą, ir numatyti tokios apjungtos formos teikimo terminą iki sekančių metų vasario 15 d.
Dabar šios formos buvo teikiamos iki sekančių metų vasario 1 d. FR0471 ir iki vasario 15 d. FR0573
Apklausa buvo vykdoma remiantis LBAA gautu raštu, kurį parengė VMI 2016-07-27 Nr. (18.17-31-1) RM-21340
APKLAUSOS REZULTATAI


Buhalteris profesionalas

2016 m. birželio mėn.

LBAA vykdė apklausą, siekdama išsiaiškinti ar buhalteriai pritaria Buhalterinės apskaitos įstatymo projektui XIIP-3936. Pritarus šiam projektui neliktų buhalterio profesionalo apibrėžimo, pagal kurį buhalteriu profesionalu laikomas tik tas buhalteris, jei jis yra profesinės asociacijos narys, kuri yra Tarptautinės buhalterių federacijos narys.

APKLAUSOS REZULTATAI


LBAA nauda

2016 m. gegužės mėn.

LBAA siekė išsiaiškinti, kas LBAA nariams yra svarbiausia tampant LBAA nariu. LBAA nariai įvardino šiuos svarbiausius dalykus:

APKLAUSOS REZULTATAI


Buhalterinė programinė įranga

2016 m. gegužės mėn.

Ši apklausa buvo organizuojama siekiant parengti palyginamąją Lietuvoje naudojamos Buhalterinės programinės įrangos analizę. Visi iki 2016 m. birželio 1 d. sudalyvavę šioje apklausoje, dalyvavo loterijoje, kurios pagrindinį prizą įsteigė LBAA asociacijos narys UAB BSS IT.
Prizas: dokumentų valdymo sistema BSS Dokumentai  Jūsų atstovaujamai įmonei NEMOKAMAI vienerių metų laikotarpiui.
Plačiau apie dokumentų valdymo sistemą rasite www.bss.biz

LOTERIJOS NUGALĖTOJAS UAB BARBORA. SVEIKINAME!

Prizo steigėjai susisieks su nugalėtoju.


Elektroninių deklaracijų teikimas

2016 m. balandžio mėn.

Pagal mokesčių administravimo įstatymo 75 str. nuo 2016 m. spalio 1 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai įmonės negalės teikti popierinių deklaracijų. Visos deklaracijos turės būti teikiamos tik elektroniniu būdu.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija, siekdama išsiaiškinti problemas dėl elektroninių deklaracijų teikimo, vykdė apklausą. Apklausos rezultatai pateikti VMI tam, kad VMI galėtų atsižvelgti į patiriamas problemas.

APKLAUSOS REZULTATAI


Dėl naudojamų buhalterinių programų ir i.SAF.

2016 m. balandžio mėn.

LBAA bendradarbiaudama su VMI vykdė apklausą, kuri padės VMI gauti duomenis, apie programas, kurios nėra pasiruošusios i.SAF reikalavimams. Pagal apklausos duomenis VMI galės informuoti programų kūrėjus, kaip pritaikyti programas i.SAF reikalavimams.

Apklausos rezultatai


Dėl banko duomenų importo/eksporto į/iš buhalterinę apskaitos programą.

2016 m. balandžio mėn.

LBAA vykdė šią apklausą, siekdama išsiaiškinti esamas problemas dėl apskaitos sistemų sąsajų su bankais ir mokėjimų duomenų importo bei eksporto. Apklausos rezultatai perduoti Lietuvos bankui, kuris siekia bendradarbiauti su LBAA ir padėti ieškoti kilusių problemų sprendimų.

Apklausos rezultatai


Darbo užmokesčio apklausa

2016 m. kovo mėn.

Apklausoje, kuri buvo atliekama 2016 m. sausio – kovo mėn., savo nuomonę pareiškė net 533 respondentų – apskaitos specialistų, dirbančių Lietuvoje, kurie prisidėjo prie realios darbo užmokesčio situacijos nustatymo.

Apklausos metu surinkti duomenys atskleidė tyrimo rezultatus, kurie, tikimasi, padės kiekvienam šios profesijos atstovui save įsivertinti bei atkreipti darbdavių dėmesį, ko verti jų buhalteriai, atsižvelgiant į tai, kokią patirtį jie sukaupę ir kokį išsilavinimą įgiję.

Lietuvos buhalterių darbo užmokesčio tyrimas: 2016 LBAA_apklausa_0415

Prisijunkite prie mūsų Facebook!

Mano VMI

VMI įmonėms

Reklama

„AAM aktualijos“