Turite klausimų? Paskambinkite mums telefonu: +370 655 59 296

Elektroninė paslaugų kortelė

2017 02 16

2017 metų vasario 14 dieną vyko pasitarimas LR Ūkio ministerijoje dėl Europos komisijos pateiktų pasiūlymų, kuriais siekiama įdiegti Europos paslaugų elektroninę kortelę. Posėdyje dalyvavo 6 Ūkio ministerijos atstovai ir 7 įvairių asociacijų atstovai (kvietimai buvo išsiųsti 20 –čiai adresatų). Susitikime LBAA atstovavo kolegijos narė Asta Navickienė.

Pasitarimo tema buvo ta, kad įsivedus  paslaugų elektroninę kortelę, nereikėtų vykti į kitą ES šalį (pvz. Latvija, Prancūzija, Vokietija ir t.t.) dėl leidimo vykdyti veiklą. Kalbama buvo ne  apie procedūrų unifikavimą, o apie konkrečias procedūras. Gauti leidimus bus galima  elektroniniu būdu per instituciją, kuri yra Lietuvoje. Kortelės išdavimas būtų mokama paslauga, tačiau kaina kol kas yra neapspręsta. Ūkio ministerijos atstovai pageidavo išgirsti patirtį ir siūlymus, ką galima būtų padaryti geriau.

Europos paslaugų elektroninė kortelė būtų išduodama konkrečiai ES nariai (nors tai vadinama europine kortele, labiau ji būtų vadinama dvišale kortele – kiek šalių – tiek kortelių), to pagrindu būtų pildoma paraiška, ji tikrinama ar ūkio subjekto surašyti duomenys, informacija, atitinka ne tik nacionalinius reikalavimus, bet ir kitos valstybės narės reikalavimus. Kortelė kol kas siūloma tik statybos sektoriui bei verslo administravimui (buhalterija, architektūra ir t.t.). Visos procedūros būtų atliekamos elektroniniu būdu. Siekis – mažiau kliūčių, daugiau eksporto.

Pasitarimo metu iš asociacijų atstovų buvo išreikštas noras bei lūkesčiai, kad LR Ūkio ministerija įkurtų įstaigų CV banką, kurio pagrindu visi duomenys operatyviai būtų perkelti į kortelę. Taip pat siūlyta LR Ūkio ministerijai pradėti galvoti apie vienos duomenų bazės sukūrimą, nes Lietuva iki šiol nežino, kokių specialistų turi. Buvo pateikta pastaba, kad didžiosios valstybės prabalsavo „prieš“ Europos paslaugų elektroninės kortelės poreikį (būtent statybos sektorius).

Kortelės tikslas  – nuotolinis leidimas veikti (dirbti) kitoje šalyje. Turėtų būti taikomas išankstinis konfigūravimas (taip daro britai). Kortelės išdavimas turėtų reglamentuoti, kaip reikės tikrinti įmonių patikimumą, prieš įsileidžiant į rinką. Buvo pateiktas pasiūlymas, kad turint kortelę, jos užtektų viešuosiuose pirkimuose (kaip patikimumo garanto). Kortelė turėtų būti viešojo saugumo interesas. Valstybė narė turėtų pateikti visus reikalavimus viešai, tačiau neprieštaraujant ES teisės aktams. Direktyvos priede yra išdėstytos profesinės veiklos, tačiau sąrašas nėra baigtinis. Pildant  paraišką kortelei gauti, įmonė turi atitikti ne tik kvalifikacijos reikalavimus ir turėti licencijuojamą veiklą, bet privalo turėti ir draudimą, patalpas ir t.t. Jei nebus licencijų – kortelė bus niekinė.

Buvo pabrėžta, kad visose ES šalyse vieningų reikalavimų nėra, todėl esminė problema ir yra tame, o ES komisija nesiėmė spręsti vieningų reikalavimų klausimo. ES komisija leidžia  apsispręsti kiekvienai šaliai atskirai.

Dar yra ir profesinė kortelė, kurią kuruoja LR Ūkio ministerija. Tačiau, jei įstaiga turi profesinę kortelę, ji Europos paslaugų elektroninės kortelės gauti jau nebegalės.

Posėdžio pabaigoje buvo užduota keletas retorinių klausimų:  Ar tikrai bus naudingas Europos paslaugų elektroninės kortelės įdiegimas? Ar ja naudosimės? Ar naudos gavėjai to nori? Nes darbo įdiegti naują sistemą ir ją administruoti bus daug ir tai Lietuvai kainuos.

Ūkio ministerijos atstovai laukia iš visų sričių įstaigų pasiūlymų ir pastabų dėl Direktyvos įgyvendinimo ir Europos paslaugų elektroninės kortelės reikalingumo.

LBAA kolegijos narė

Asta Navickienė

 

Prisijunkite prie mūsų Facebook!

Mano VMI

VMI įmonėms

Reklama

bss
„AAM aktualijos“