Turite klausimų? Paskambinkite mums telefonu: +370 655 59 296

Buhalteriai, informuokite įmonių vadovus apie galimas pasekmes!

2020 12 07

Yra rengiamos pagalbos nukentėjusiam nuo COVID-19 verslui priemonės. Pagal jas bus nustatytas reikalavimas – pateiktos 2019 m. finansinės ataskaitos (FA) registrų centrui.
Šiuo metu tik pusė įmonių yra pateikusios FA duomenis.
Primename, kad 2019 m. FA teikimo atidėjimo terminai jau seniai pasibaigę.
Jei nebus pateikta 2019 m. FA, įmonė ne tik negaus pagalbos, bet jai dar gali būti pritaikytos sankcijos dėl duomenų nepateikimo pagal LR teisės aktuose nurodytus terminus.


Jei darbuotojas dirbo įmonėje ilgiau nei 5 metus ir jis atleidžiamas dėl darbdavio kaltės, tokiam darbuotojui priklauso dvi išmokos:

1. Iš darbdavio ≥ 2 VDU išeitinė išmoka.
2. Iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo (,,Sodros”) ≥ 77,58 % VDU išmoka.
Išmokos dydis didėja, didėjant stažui.
Jei įmonė bankrutuoja, darbuotojams, turintiems > 5 m. stažą, nebepriklauso jokia išmoka iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo (,,Sodros”), nors nuo jo algos įmokos į šį fondą buvo mokamos eilę metų, nes jie atleidžiami ne pagal DK 57 str. bet pagal DK 62 str. 2 d.
Jei toks pats darbuotojas būtų atleidžiamas iš darbo iš nebankrutuojančios įmonės, jam priklausytų papildoma ilgalaikio darbo išmoka, kurią moka ,,Sodra”.
Taigi bankrutuojančios įmonės darbuotojai praranda ne tik jiems priklausančias išmokas iš darbdavio (jos yra ribojamos 6 MAA dydžiu), bet ir išmoką iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo.

„Sodros“ informacija apie išmokos gavimą: https://www.sodra.lt/lt/situacijos/noriu-gauti-ilgalaikio-darbo-ismoka
Ilgalaikio darbo išmokų įstatymas: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/5395de427bd511e6a0f68fd135e6f40c/asr
DK: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/10c6bfd07bd511e6a0f68fd135e6f40c/asr


Sveikiname VMI įsigijus kriptovaliutos piniginę ir atlikus 6,4 mln. Eur. kriptovaliutos sandorį! VMI apie valiutas:
„PVM įstatymo 79 str. 1 d. virtualiosios valiutos pardavimą PVM mokėtojas privalo įforminti PVM sąskaita faktūra tuo atveju, kai toks pardavimas yra laikomas įvykusiu šalies teritorijoje. Kai PVM mokėtojas virtualiąją valiutą parduoda per biržą, įsikūrusią Lietuvoje, sudarydamas anoniminius sandorius, PVM tikslais laikoma, kad jis šią valiutą pardavė biržai ir tokiu atveju PVM sąskaitoje faktūroje, kuria įforminamas virtualiosios valiutos pardavimas, kaip pirkėjas nurodoma birža. Atkreiptinas dėmesys, kad PVM sąskaitose faktūrose, kuriomis įforminamas šalies teritorijoje teikiamos PVM neapmokestinamos finansinės paslaugos (įskaitant virtualiosios valiutos 12 pardavimą), gali būti nenurodomi PVM įstatymo 80 str. 1 d. 2, 4, 8, 9 ir 11-13 punktuose nurodyti rekvizitai (Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 780. 181 punktas). Tuo atveju, jeigu virtualioji valiuta yra parduodama ne šalies teritorijoje (pvz., per biržą, kuri yra įsikūrusi kitoje valstybėje), tai tokios valiutos pardavimas Lietuvoje nėra forminamas PVM sąskaita faktūra.“

lrt.lt nujienos: https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1288201/kaip-vyko-didziausias-valstybinis-kriptovaliutu-sandoris-zingsnis-sveikintinas-taciau-salies-biudzete-nezinomos-kilmes-milijonai
VMI naujienos: https://www.vmi.lt/evmi/-/vmi-pirm-c4-85syk-realizavo-konfiskuotas-kriptovaliutas.-rezultatas-6-4-mln.-eur-c5-b3-c4-af-valstyb-c4-97s-biud-c5-beet-c4-85
VMI – Valstybei perduotos kriptovaliutos administravimo ir konvertavimo organizavimo paslaugų viešasis pirkimas: bit.ly/3m3IRn1

Daugiau: https://www.vmi.lt/evmi/documents/20142/391185/Paai%C5%A1kinimas+d%C4%97l+virtuali%C5%B3++RM-21969.pdf


Kviečiame iki 2021-01-11 išsakyti savo nuomonę dėl 1 ir 2 euro centų monetų naudojimo atsiskaitant grynais. Nuo mūsų pastabų priklauso tolimesni Europos Komisijos (EK) veiksmai. Centų apvalinimas gali sukurti papildomus darbus verslui: skolų likučių keitimas, kainų keitimas, kasos aparatų programavimas dėl reikalingų apvalinimų, o gyventojai tai pajus pamatę kainų pokyčius.
Pastabas reikia teikti čia: https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/12566-Uniform-rounding-rules-for-cash-payments/public-consultation  (informacija ir klausimynai pateikti ir lietuvių kalba).
Viešų konsultacijų metu EK siekia surinkti nuomones dėl dviejų galimų tolesnių veiksmų:
Pirmoji galimybė – nustatyti vienodas apvalinimo taisykles visose euro zonos valstybėse. Apvalinimo taisyklėse būtų numatyta, kad atsiskaitant grynaisiais pinigais galutinė suma suapvalinama ją mažinant arba didinant iki artimiausių penkių euro centų. Sumos, kurios baigiasi 1, 2, 6 arba 7 euro centais, būtų apvalinamos iki mažesnio skaičiaus, o kurios baigiasi 3, 4, 8 arba 9 euro centais, – iki didesnio skaičiaus. Pavyzdžiui, jei galutinė pirkinių krepšelio suma yra 3,58 Eur arba 3,62 Eur, atsiskaitant grynaisiais pinigais, reikėtų mokėti 3,60 Eur, o kai galutinė suma yra 3,63 Eur arba 3,67 Eur, grynaisiais pinigais turėtų būti sumokėta 3,65 Eur. Taikant tokį apvalinimo būdą, atsiskaitant grynaisiais pinigais, būtų prarandami arba papildomai gaunami ne daugiau kaip du euro centai. Įvedus apvalinimo taisykles 1 ir 2 euro centų monetos būtų laipsniškai išimtos iš apyvartos: jomis būtų galima atsiskaityti, bet grąža jomis nebūtų atiduodama. Šiuo metu penkios valstybės (Suomija, Nyderlandai, Airija, Italija ir Belgija) jau taiko galutinės pirkimo sumos apvalinimo taisykles, kai atsiskaitoma grynaisiais pinigais.
Antroji galimybė – įvesti vienodas apvalinimo taisykles, atsiskaitant grynaisiais pinigais, ir kartu nutraukti 1 ir 2 euro centų monetų naudojimą, t. y. sustabdyti jų gamybą ir leidimą į apyvartą bei panaikinti teisėtos mokėjimo priemonės statusą (nepriimti šių monetų atsiskaitymams), tačiau palikti galimybę jas iškeisti nacionalinių centrinių bankų kasose.
Išsakykite savo nuomonę!

1210_1


2020-11-27 užregistruotas mokesčių administravimo įstatymo projektas. 2020-11-27 užregistruotas mokesčių administravimo įstatymo projektas, kuriam pritarus nuo 2021-05-01 bus taikomos sankcijos tik gyvenamųjų patalpų nuomotojams, jei jie neužregistravo nuomos sutarties Registrų centre. Pagal tokį projektą būtų privaloma nuomos sutarčių registracija, net jei nuomos sutartis sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų arba kai viena iš šalių yra juridinis asmuo.
Nuomos sutarties registrų centre nereikėtų registruoti tik tokiu atveju, jei nuomos sutartis trumpesnė nei 30 kalendorinių dienų.
Be to RC reikės pateikti duomenis apie tokios nuomos sutarties sąlygų pasikeitimus ar sutarties pasibaigimą (nutraukimą).
Jei trumpesnės nei 30 d. nuomos sutartys bus sudaromos su tuo pačiu nuomininku per 30 d. periodą, tokios sutartys turės būti užregistruojamos taip pat RC.
Jei registruotina nuomos sutartis sudaryta iki 2021-05-01, ją reikės užregistruoti iki 2021-08-01.
Finansų ministerija siūlo privalomą gyvenamosios paskirties patalpų nuomos sutarčių registracija RC, nes mano, kad valstybė nesurenka mokesčių dėl gyvenamosios paskirties patalpų nuomos iš visų gyvenamosios paskirties patalpų savininkų.
Finansų ministerija pateikusi tokį projektą pamiršo, kad:
– Juridiniai asmenys turi prievolę deklaruoti visas nuomos išmokas fiziniams asmenims.
– Juridiniai asmenys nuomojantys patalpas kitam juridiniam asmeniui, vykdo tokią pačią ekonominę veiklą, kaip juridiniai asmenys nuomojantys negyvenamosios paskirties patalpas, kurių nuomos sutarčių registracija nėra privaloma.
Pritarus projektui juridiniai asmenys turės 4 kartus teikti duomenis apie gyvenamosios paskirties nuomos sandorius:
1. VMI, metinėje GPM312 deklaracijoje apie padarytas nuomos mokesčio išmokas fiziniam asmeniui (sena tvarka, kuri lieka galioti).
2. RC apie sudarytas nuomos sutartis ir visas jų keitimo sąlygas. Dar vienas papildomas duomenų teikimas.
3. VMI, metinėje nekilnojamo turto mokesčio deklaracijoje KIT711, kurioje JA turi pareigą uždeklaruoti išsinuomotą turtą iš fizinio asmens. Sena tvarka, kuri lieka galioti.
4. VMI, kas mėnesį PVM registruose (i.SAF) apie gautas arba išrašytas sąskaitas už patalpų nuomą. Sena tvarka, kuri lieka galioti.
Administracinės naštos skaičiavimuose yra įvertintas tik RC mokestis už nuomos sutarties registraciją, bet nėra įvertintos gyventojų ir verslo laiko sąnaudos būtinos duomenų registracijai.
Laikas – tai svarbiausi resursai, kuriuos išnaudojus biurokratijai sumažėja įplaukos į biudžetą ir visuomenės gerovė.
Gyvenamosios nuomos sutarčių nereikės registruoti šiems asmenims:
1) biudžetinėms įstaigoms;
2) Lietuvos bankui;
3) valstybei ir savivaldybėms;
4) valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ar organizacijoms;
5) valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“;
6) Europos ekonominių interesų grupei.

1210_2

Daugiau: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/6f560da030b011eb8c97e01ffe050e1c


2020-11-20 paskelbtos kvotos dėl užsieniečių įdarbinimo 2021m.
Kvota: reiškia, kad negalima įdarbinti daugiau žmonių, nei nurodytas maksimalus skaičius. Daugiau: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/0344ddc02aee11eb932eb1ed7f923910

2020-11-23 atnaujinta tvarka dėl leidimų užsieniečiams atvykti į LR išimtiniu atveju išdavimo. Daugiau: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/6a38b0902db611eb932eb1ed7f923910

1210_3


Nuo 2020-11-25 įmonės esančios VMI COVID sąrašuose ir neturinčios lėšų sumokėti „Sodros” įmokas, turi „Sodrai“ pateikti prašymą netaikyti sankcijų karantino laikotarpiu, o vėliau kreiptis dėl įmokų atidėjimo supaprastinu būdu. Įmokos atidedamos be palūkanų ir mokumo atkūrimo plano iki penkerių metų laikotarpiui. Iki metų įmonės gali atidėtų įmokų nemokėti, o vėliau atidėtą skolą grąžinti per 4 metus.
Jei asmeniui suteikta pagalba viršija deminimis (0,1 – 0,2 mln. Eur), yra taikoma kita tvarka, pagal kurią įmonė turi pateikti:
1. motyvuotą prašymą, kuriame nurodyta kaip vykdys savo veiklą, kuri pagerins draudėjo finansinę būklę ir bus galimybė mokėti atidėtą įsiskolinimą bei einamąsias valstybinio socialinio draudimo įmokas;
2. įsiskolinimo grąžinimo grafiką, kurio sumokėjimo terminas negali būti vėlesnis kaip iki 2022-12-31, mokant įmokas kas mėnesį lygiomis dalimis;
3. veiklos finansinę preliminarią ataskaitą pagal 2020-06-30 duomenimis.
„Sodra” gavusi prašymą ir reikalaujamus dokumentus, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų priima sprendimą dėl „Sodros” mokesčių mokėjimo atidėjimo.
Visi „Sodros” sprendimai atidėti „Sodros” įmokų įsiskolinimo sumokėjimą turi būti priimti iki 2021-06-30 ir jų sumokėjimo terminas negali būti vėlesnis nei 2022-12-31.
Valstybės pagalba neteikiama:
1. jeigu draudėjo įmokų įsiskolinimo išieškojimas jau perduotas antstoliui;
2. jeigu draudėjo finansiniai įsipareigojimai didesni už jo turtą;
3. jeigu draudėjui iki prašymo dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo pateikimo teritoriniam skyriui dienos buvo pradėtas nemokumo procesas (bankroto arba restruktūrizavimo).

Daugiau apie mokesčių atidėjimo tvarką: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/180a88c02f1e11eb932eb1ed7f923910

Apie deminimis skaičiavimą: https://invega.lt/lt/duk/duk-pildant-de-minimis-klausimyna/


Kai reikia rinktis, kas geriau, prastova ar nedarbingumo išmoka, tai reikia skaičiuoti:

1. Nedarbingumo išmokos skaičiuoklė, į kurią reikia įvesti trijų mėnesių duomenis.
2. Už prastovą karantino metu darbuotojas gaus į rankas:
– 447 Eur, jei už prastovą yra mokama MMA (607 Eur)
– 670 Eur, jei už prastovą yra mokama 1000 Eur
Palyginus skaičius, gausite atsakymą kas jums geriau apsimoka finansiškai.
Yra dar trečias variantas, kaip gauti lėšas, nedirbant:
3. Jei darbuotojas išeis iš darbo ir turės pakankamą stažą, jis gali gauti nedarbo išmoką, kuri mokama ribotą laikotarpį.
Gaunant nedarbo išmoką, nedarbingumo išmoka neskiriama ir nemokama.
4. Darbo paieškos (iki 200 Eur) išmoką, kurios dydis priklauso nuo to ar tuo pačiu metu tam pačiam žmogui yra mokama nedarbo išmoka. Ši išmoka dabartiniu metu yra populiari tarp nedirbančių studentų.

1210_4

Nedarbingumo išmokos skaičiuoklė: https://www.sodra.lt/lt/skaiciuokles/ligos_pasalpos_skaiciuokle#step1

Daugiau: https://www.sodra.lt/lt/skaiciuokles/nedarbo_ismokos_skaiciuokle

https://uzt.lt/covid-19/darbo-paieskos-ismoka

https://uzt.lt/news/darbas-ar-darbo-paieskos-ismoka

https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/1069472/kas-darbuotojui-labiau-apsimoka-mazesne-alga-per-prastova-ar-ligos-ismoka


Jei darbuotojas nesuderinęs su vadovybe dirbo viršvalandžius arba dirbo per poilsio, švenčių dienas, jam papildomas darbo užmokestis dėl to nepriklauso. Jei dėl darbdavio kaltės (nurodymo) darbuotojas dirba tada, kada jam pagal darbo sutartį turėtų būti poilsio diena, už tą dieną jam priklauso dvigubas darbo užmokestis.
Daugiau apie darbo užmokesčio padidinimą dėl nukrypimo nuo normos yra SADM paveiksliuke.
Jei turite nuogąstavimų, kad jums nebuvo padidintas darbo užmokestis, pirmiausia rekomenduojame kreiptis į įmonės buhalterį, kad paaiškintų, kaip buvo paskaičiuojamas darbo užmokestis.
Gali būti, kad į buhalteriją nebuvo perduoti duomenys apie nukrypimus nuo darbo grafiko ar darbą per šventes.
Buhalteris gali perskaičiuoti darbo užmokestį išsiaiškinus, kur yra padaryta klaida.

1210_5


 

Prisijunkite prie mūsų Facebook!

Mano VMI

VMI įmonėms

Reklama

„AAM aktualijos“