Turite klausimų? Paskambinkite mums telefonu: +370 655 59 296

2020.10.07 užregistruotas patobulintas PVM įstatymo keitimo projektas

2020 10 12

2020.10.07 užregistruotas patobulintas PVM įstatymo keitimo projektas, kuriam pritarus gyventojams nuo 2021 m. liepos 1 d. bet kokios vertės prekės atsisiuntimas iš kitos ne ES šalies būtų apmokestinamas importo mokesčiais (PVM, muito ir muitinės paslaugų). Dabartiniu metu gyventojai gali atsiųsti asmeniniams poreikiams prekes be importo mokesčių, jei prekės vertė neviršija 22 Eur.
Pagal PVM direktyvos nuostatas, kurios perkeliamos į PVM įstatymą, PVM būtų skaičiuojamas pagal dvi schemas, priklausomai nuo viso siuntinio vertės:
1. Jei siuntinio vertė iki 150 Eur, labiausiai tikėtinas sprendimas bus, kai mokesčius sumoka pirkėjas mokėdamas už prekę. Tokiu atveju paštininkas (pardavėjas) sumoka importo mokesčius už pirkėją. E-prekybos platformos turės mokėti paskaičiuoti kokie gali būti importo mokesčiai. Jei pardavėjas parduos prekę su pristatymu ir pamirš paskaičiuoti importo mokesčius, šiuos mokesčius turės sumokėti ne pirkėjas, bet pardavėjas.
2. Jei siuntinio vertė ≥150 Eur, visus importo mokesčius turės susimokėti pats gavėjas. Tokiu atveju perkant prekę mokėsite tik už prekę ir jos pristatymą, be importo mokesčių.
Gali būti, kad ES atsiras sandėlių, kurie kaups gautas iš Kinijos prekes dėl jų perpaskirstymo tarp ES šalių, kad sumažinti muitinimo mokesčius, kurie būtų daromi dėl kiekvieno siuntinio atskirai.
Elektroninės prekybos laukia dideli iššūkiai dėl verslo procesų reorganizavimo. Tik efektyviai organizuotas prekių pristatymas turės sėkmę ir mažesnę galutinę prekės pardavimo kainą.
Šis pokytis palies asmenis, kurie vykdo nuotolinę prekybą iš užsienio šalių tiekėjų sandėlių (aliexpress, alibaba, Ebay ir pan.) į ES . Šis pokytis nepakeis mokesčių skaičiavimo vykdantiems e-prekybą, kai prekės perparduodamos iš ES šalyje esančių sandėlių (vidinė ES prekyba).
VMI nustatys registrų formas, kurias turės turėti e-prekybą vykdantys asmenys (78 str. 5 prim 2 dalis):
„Jeigu apmokestinamasis asmuo, naudodamas elektroninę sąsają – prekyvietę, platformą, portalą ar panašias priemones, sudaro sąlygas, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) Nr. 282/2011 54b straipsnį, tiekti prekes ar teikti paslaugas Europos Sąjungoje neapmokestinamajam asmeniui pagal šio Įstatymo 12, 121, 13 ir 132 straipsnių arba atitinkamas kitų valstybių narių teisės aktų nuostatas, šias sąlygas tiekti prekes ar teikti paslaugas sudarantis apmokestinamasis asmuo privalo saugoti su tuo prekių tiekimu ar paslaugų teikimu susijusius apskaitos registrus 10 kalendorinių metų, skaičiuojamų nuo metų, kuriais buvo įvykdytas sandoris, pabaigos, taip pat privalo sudaryti galimybę šiuo 10 metų laikotarpiu valstybės narės, kurioje prekės laikomos patiektomis ir (arba) paslaugos laikomos suteiktomis, kompetentingoms institucijoms jų reikalavimu šių apskaitos registrų duomenis gauti elektroninėmis priemonėmis, juos skaityti ir kitaip naudoti priežiūros tikslais. Su prekių (paslaugų) tiekimu (teikimu) neapmokestinamajam asmeniui pagal šio Įstatymo 12, 121, 13 ir 132 straipsnių arba atitinkamas kitų valstybių narių teisės aktų nuostatas tiekimu (teikimu) susijusių apskaitos registrų tvarkymo reikalavimus ir šiuose registruose pateiktinus duomenis detalizuoja centrinis mokesčio administratorius.“

Daugiau pokyčių: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/91edd200089a11ebbedbd456d2fb030d


2020.10.07 LRV patvirtino LR 2019 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį. Pagal kurį 2019 m. daugiausia pajamų gauta iš:
PVM – 37 % (surinkta beveik tiek pat kiek 2018 m., bet neįvykdytas nustatytas planas , įvykdymas 98 %)
GPM – 18 % (surinkta beveik 6 kartus daugiau nei 2018 m.)
Akcizai – 15 %
Turto pajamos – 15 % (8 % mažiau nei 2018 m. dėl „Ignitis” pelningumo sumažėjimo)
Pelno mokestis – 7 %
Daugiausia išleista:
1. Socialinei apsaugai 28 %
2. Ekonomikai 19 %
3. Bendrosios valstybės paslaugos 13 %
4. Švietimas 13 %
5. Gynyba 9 %
6. Sveikatos apsauga 7 %
7. Viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai 7 %
8. Poilsiui, kultūrai, religijai 3 %
9. Aplinkosaugai 2 %
Per metus šalis išleidžia apie 0,4 mlrd. Eur dėl palūkanų už gautas paskolas, VP.
Daugiau apie tai, kiek kiekvienai valstybės institucijai buvo skirta ir kaip ji išleido lėšas, yra ataskaitoje, kuri šiemet žymiai aiškiau sudaryta nei buvo seniau.
Ataskaitos patvirtintos su valstybės kontrolės išvada. Tačiau VK išvada ir pastabos viešai bus paskelbtos tik po mėnesio, po plenarinio Seimo posėdžio, nes tokia yra nustatyta tvarka.
Kai tik bus audito ataskaita viešinama, būtinai paskelbsime.

1012_1

1012_2

1012_3

1012_4

1012_5

LRV nutarimas ir jo priedai: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/f0fa0750093011ebb74de75171d26d52

Nacionalinės FA: https://bit.ly/2HgKbEq

Konsoliduotos FA: https://bit.ly/2HhuVax


Nors nuo 2020 m. spalio 1 d. Registrų centras sumažino naujų įmonių registravimo kainas daugiau nei 2/3 ir Inovacijų ministerija aiškina, kad palengvino sąlygas naujam verslui. Vis dar yra sudėtinga užsieniečiams pradėti veiklą Lietuvoje.
Problema yra ne dėl banko sąskaitos atidarymo ar dėl įmonės įsteigimo, didžioji problema – kaip sumokėti laiku mokesčius VMI ir Sodrai.
Užsieniečiai negali jungtis prie Sodros ir VMI per:
1. E-bankininkystę, kas leidžiama Lietuvos gyventojams.
2. Su kvalifikuotu e-parašu galiojančiu ES, bet jis pasirodo negalioja Lietuvos VMI, RC ir Sodrai.
3. Visi įgaliojimai buhalteriui suteikiami pagal popierinės Lietuviškas įgaliojimų formas, kurios nėra išverstos į anglų ar rusų kalbas. Norint pateikti įgaliojimus (VMI, RC, „Sodrai”) reikia rezervuoti laiką, kai eilė gali būti iki kelių savaičių. Siunčiant paštu prie įgaliojimų privalo būti pridėta notarinė paso kopiją su apostile. Pas notarą eilės dėl paso kopijos patvirtinimo yra iki kelių mėnesių, nekalbant apie tai, kad dar būtina susiderinti laiką su vertėju.
4. Nei VMI , nei „Sodra” nesugeba atsiųsti Registrų centre užregistruotu kontaktiniu el. paštu prisijungimo kodų vadovui, kol jis nepateikia 3 p. nurodytų įgaliojimų.
5. VMI ir „Sodra” pamatę naują įmonę, kurios vadovas užsienietis atsiunčia laišką/raginimą užsiregistruoti jų sistemose, kuriose yra nuorodos į e-bankininkystę ir į e-parašą ir kurios neveikia. Pagal teisės aktuose nustatytus terminus yra neįmanoma įmonei, kurios vadovas kitos šalies rezidentas pateikti šiuos duomenis, jei po steigimo nebuvo užregistruota prokūra Lietuvos gyventojui.
Nėra nei vienos instrukcijos užsienio kalba, užsienio įmonei ką reikėtų daryti norint pradėti verslą Lietuvoje.
Nėra nei vieno mokestinio ir įmonės veiklą reglamentuojančio teisės akto, kurio aktuali redakcija būtų išverstą bent į vieną užsienio kalbą.
Inovacijų ministerijos parengti šabloniniai įmonių steigimo dokumentai neturi vertimo į užsienio kalbą.
Yra kalbama apie šešėlį, jog jis susidaro nes mokesčių mokėtojai vagys, bet nematoma, kad šešėlis susidaro ir dėl to, kad VMI, RC ir „Sodros” sukurta naujų mokesčių mokėtojų – užsieniečių sistema yra padaryta taip, kad mokesčiai nebūtų sumokėti, o įmonės e-steigimas, kai ją steigia užsienietis, turintis ES galiojanti e-parašą yra neįmanomas.
Užsienio šalies rezidentui yra patogiau rinktis veiklą vykdyti šešėlyje, nei bandyti ją legalizuoti.
Visai šalia – pas kaimynę Estiją visi užsieniečiai gali gauti Estijoje galiojantį e-parašą. Teisės aktai turi vertimus į kelias užsienio kalbas. Nėra jokių „lietuviškų” kliūčių dėl naujos įmonės įsteigimo, bei mokesčių mokėjimo užsienio rezidentams.

1012_6

Šaltinis: gyvoji įmonių steigimo praktika 2020 m. spalio mėnuo.
Invegos informacija apie naujos įmonės steigimą (formali, neišsami ir be jokių veikiančių nuorodų į įgaliojimus ir kt. reikalingus informacijos šaltinius): https://www.enterpriselithuania.com/en/start/steps-starting-business/steps-starting-business
2020-10-06 LBAA pateikė raštą Ekonomikos ir Inovacijų ministerijai, kuriame yra paaiškinta ši situacija ir paprašė imtis lyderystės, kad situacija pasikeistų.

Daugiau: https://www.registrucentras.lt/p/43


Apie komandiruočių dienų skaičiavimą.
Jei lėktuvas nusileido 2020-09-22, 00:35 val., dienpinigiai mokami už visą 2020-09-22 dieną.
Nepamirškite patikslinti įsakymo, jei siunčiant į darbuotoją į komandiruotę buvo nežinomas tikslus lėktuvo nusileidimo laikas.
Šaltinis: LBAA narių nemokami VMI mokymai.

1012_7

Daugiau: https://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai.aspx?id=24904


2020-09-30 užregistruotas Mažųjų bendrijų įstatymo keitimo projektas, pagal kurį:

1. Naikinamas draudimas Mažosios bendrijos nariui teikti paslaugas savo MB pagal civilinę paslaugų sutartį (CPS);
2. Tačiau suteiktų paslaugų ir darbų suma pagal CPS dėl kiekvieno MB nario atskirai negali viršyti 0,1 mln. Eur per metus;
3. Jei CPS turi darbo santykių požymius, jai negali būti taikoma CPS.
4. Panaikinamas draudimas sudaryti darbo sutartis su kitais MB nariais, tame tarpe ir su vadovu, nors MBĮ 22 str. sakoma, kad su MB vadovu sudaroma CPS.
5. Naujos nuostatos būtų taikomos tik tiems susitarimams, kurie būtų sudaryti po įstatymo pakeitimo (pagal CK 6.157 str.)

Pati idėja, panaikinti įstatyme esančius CPS ir darbo santykių draudimus yra sveikintina, tačiau trūkumų, kuriuos reikėtų taisyti:

1. Projekto formuluotė nėra tinkama įstatymui dėl esančių dviprasmybių ir prieštaravimų. Reikėtų patikslinimo dėl vadovo (pvz. nurodant, kad 7 str. 4d. nuostata netaikoma vadovui).
2. Ir vėl MB įstatyme nėra apibrėžimo kas yra civilinė paslaugų ar darbų teikimo sutartis. Pagal tokią įstatymo formuluotę. MB narys negali suteikti savo MB didesnės nei 0,1 mln. Eur paskolos, nes paskolos sutartis irgi yra paslaugų sutartis. Nors pagrindinis komitetas pasakė, kad atsižvelgs į šią Teisės departamento ir LBAA pastabą dėl terminų naudojimo, deja projektas paskelbtas be jokios formuluotės, ką iš tikrųjų apima civilinių paslaugų ir darbų atlikimas.
3. MB įstatymo paskirtis yra reglamentuoti MB veiklą, bet nenustatyti kada nebegalioja CK ar pradeda galioti DK. Šitokios galios MB įstatymas negali turėti. Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą joks žemesnio lygio teisės aktas (MBĮ) negali panaikinti už jį aukštesnio (CK, DK) teisės akto.

Manytume, kad mokestiniai dalykai ir baimės, kad leidimas taikyti CPS gali sumažinti mokesčių surinkimą, turėtų būti gesinamos per mokestinius teisės aktus (GPMĮ), nustatant pajamų apmokestinimo progresyvumą, o ne įdedant draudimus prieštaraujančius ES direktyvoms ir kitiems LR teisės aktams į įmonės veiklą reglamentuojantį įstatymą.

Komiteto išvados ir gautos nuomonės: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/7b0891f0032311ebbedbd456d2fb030d

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/3d866a50032311ebbedbd456d2fb030d


2020-09-03 užregistruotas Finansų ministro įsakymo projektas, kurį pasirašius, būtų keičiama kainodaros politikos sudarymo tvarka nuo 2021 m.

1. Pagal paskelbtą derinimui projektą, būtų naikinama pareiga turėti kainodaros politiką, jei sandoriai neišeina už Lietuvos ribų (vyksta Lietuvos viduje).
Kainodaros politikos tikslas, kad kiekvienoje šalyje uždirbtas pelnas būtų sumokamas toje šalyje, kurioje jis yra uždirbtas.
Jei susijusios įmonės yra Lietuvoje, nėra tikslo reikalauti kainodaros politikos dėl pelno ar GPM mokesčių perkėlimo tarp šalių, kai to perkėlimo nėra.
2. Siūloma supaprastinti reikalavimus, taikomus asocijuotųjų asmenų teikiamų mažos pridėtinės vertės paslaugų kainodaros atitikties ištiestosios rankos principui pagrindimui, suteikiant galimybę pasirinkti taikyti 5% antkainį su tokių paslaugų teikimu susijusių sąnaudų bazei nerengiant jokios palyginamosios analizės šio dydžio pagrindimui.
3. Siūloma leisti VMI koreguoti kontroliuojamojo sandorio, susijusio su nustatytas sąlygas atitinkančio nematerialiojo turto perleidimu, kainą remiantis po tokio sandorio sudarymo gauta informacija apie šio turto faktinį pelningumą/nuostolingumą.
4. Yra kitų siūlomų pokyčių
Jei įsakymas bus patvirtintas, naujas tvarkas reikės parengti iki 2022-06-15 už 2021m.. , kai jų taikymas turės būti nuo 2021-01-01.

Primename, kada privalomi verslui Kainodaros dokumentai (pagal praėjusių metų pajamų duomenis Lietuvoje):

1. Pagrindinė byla, kai pajamos >15 mln. EUR.
2. Šalies byla, kai pajamos >3 mln. EUR.

Kainodaros dokumentacijos rengti neprivaloma, jei kontroliuojamo sandorio ar jų grupės vertė <90 tūkst. EUR (netaikoma sandoriams su ofšorais).
Yra nustatyti dar griežtesni reikalavimai draudimui, bankams ir fin. įmonėms.

Daugiau: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/4e3891f1edc211eab72ddb4a109da1b5

 

Prisijunkite prie mūsų Facebook!

Mano VMI

VMI įmonėms

Reklama

bss
„AAM aktualijos“