Turite klausimų? Paskambinkite mums telefonu: +370 655 59 296

LBAA istorija

LBAA istorija – tai nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos buhalterių ir auditorių istorija
Svarbiausius buhalterių siekius ir būdus jiems įgyvendinti atspindi tarptautinis buhalterių herbas. Jo foną sudaro 3 simboliai: saulė, svarstyklės ir Bernulio kreivė. Apskaita kaip saulė turi nušviesti visą įmonių ūkinę veiklą, svarstyklės apskaitoje išreiškia priežasčių ir pasekmių pusiausvyrą, Bernulio kreivė simbolizuoja apskaitos amžinybę – kartą atsiradusi, ji egzistuos amžinai.

Tarptautiniame buhalterių herbe prancūzų kalba įrašyti šie žodžiai:

SCIENCE (mokslas) CONSCIENCE (sąžinė) INDEPENDANCE (nepriklausomybė).

Šie trys žodžiai atspindi svarbiausius buhalterių darbo principus.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijaojna (LBAA) buvo įkurta 1990 m. rugsėjo 7 d. Vilniuje. LBAA – tai nepriklausoma savarankiška profesinė kūrybinė organizacija, jungianti buhalterius, revizorius, ekspertus, mokslininkus ir kitus žmones, užsiimančius veikla, susijusia su buhalterine apskaita, finansine analize ir kontrole. Svarbiausioji LBAA idėja, kad vienas, nors ir labai stiprus dvasia žmogus, negali būti tiek reikšmingas ir tiek daug tikslų pasiekti, kaip profesinė asociacija. LBAA – profesinės vienybės ir kūrybinių galimybių susivienijimas.

1990-1991 m. – tai optimizmo ir dvasinio pakilimo metai. LBAA veikloje svarbiausia buvo kūrimasis, savosios vietos ieškojimas visuomenėje, tradicijų kūrimas. 1992-1996 m. buvo būdingas nenuoseklumas ir disharmonija. LBAA aktyviai ir kovingai plėtojo veiklą, siekė įsitvirtinti visuomenėje, puoselėjo tradicijas, dalyvavo vykdant buhalterinės apskaitos reformą. Nuo 1995 m. prasidėjo naujų veiksmų ir vilčių metai. 1998 m. LBAA veikloje pastebimas racionalaus darbo ir bendradarbiavimo su valdžios institucijomis laikotarpis, rengiant teisės aktus, susijusius su apskaita, finansinės atskaitomybės sudarymu.

2001 m. pradėtas buhalterių atestavimas, t.y. profesinės kompetencijos ir pasirengimo laikytis profesinės etikos normų įvertinimas ir patvirtinimas suteikiant buhalterio profesionalo vardą.

LBAA tikslai, veiklos kryptys ir uždaviniai

Pagrindinis uždavinys, kuriant Asociaciją, buvo teikti įmonių buhalteriams metodinę ir praktinę paramą, įgyvendinant buhalterinės apskaitos norminius aktus. Asociacijos darbų programoje buvo numatyta organizuoti konferencijas, seminarus, kūrybines išvykas, asociacijos narius aprūpinti norminiais dokumentais ir metodine medžiaga, teikti paramą ruošiant specialistus bei keliant jų kvalifikaciją, koordinuoti mokslinius tyrimus, plėsti mokslo ir praktikos ryšius. Vienas svarbiausių asociacijos uždavinių buvo aktyviai dalyvauti kuriant naująją buhalterinės apskaitos sistemą, atitinkančią Vakarų Europos tradicijoms, teikti metodinę ir praktinę paramą ir atstatyti nepagrįstai nuvertintą buhalterio profesijos prestižą. Naujos buhalterinės apskaitos sistemos būtinumas buvo siejamas su šalies nepriklausomybės atkūrimu, naujų Lietuvos įstatymų priėmimu ir daugybe esminių pokyčių ekonominiame šalies gyvenime.

Pirmuoju LBAA prezidentu buvo išrinktas Vilniaus universiteto profesorius Buhalterinės apskaitos katedros vedėjas ekonomikos mokslų daktaras Jonas Mackevičius (biografija).

Kodėl asociacijos pavadinime atsirado tuo metu Lietuvoje mažai kam žinomas žodis “auditorius”? Profesorius Jonas Mackevičius prisimena, kad nors tada Lietuvoje nebuvo nė vieno auditoriaus, bet kurdami LBAA, jie žinojo, jog auditoriai – daugelyje pasaulio šalių svarbūs ir vertinami aukštos klasės ekspertai ir analitikai, kurie pagal apskaitos duomenis objektyviai įvertina įmonės finansinę veiklą, nurodo trūkumus, vidinius rezervus ir galimybes, kurie gali padėti įmonėms tvarkyti apskaitą, sudaryt finansinę atskaitomybę, priimti teisingus ekonominius sprendimus. Todėl neabejojo, kad ir Lietuvoje atsiras auditoriai ir vylėsi, kad LBAA galės prisidėti juos rengiant.

LBAA buvo įkurta steigiamojoje konferencijoje, kurioje dalyvavo apie 100 žmonių, patyrusių apskaitos mokslo ir praktikos specialistų. Buvo patvirtinti LBAA įstatai, išrinktas prezidentas – Vilniaus Universiteto profesorius Jonas Mackevičius ir asociacijos valdyba. LBAA viceprezidente buvo išrinkta doc. dr. Ona Žėkienė. LBAA valdybos nariais išrinkti: profesorius Jonas Mackevičius, doc. dr. Ona Žėkienė, doc. dr. Vaclovas Lakis, doc. dr. Aldona Jankaitienė, doc. dr. Dalia Mačernienė, doc. dr. Juozas Listavičius, doc. dr. Pijus Pošiūnas, Romualdas Visokavičius, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vyriausiasis buhalteris G. Bagotyrius, Vilniaus miesto valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Juozas Kabašinskas, Vilniaus siuvimo įmonių gamybinio susivienijimo “Lelija” vyriausioji buhalterė Regina Dimienė, Eduardas Vilkelis, Eugenija Čelkonienė, dr. Kostas Valužis ir kiti.

Netrukus LBAA paskelbė, kad jos gretose – apie 1 tūkst. individualių ir kolektyvinių narių iš pramonės, prekybos, statybos, žemės ūkio ir kitų šakų įmonių, įstaigų ir organizacijų. Buvo įkurti LBAA skyriai Alytuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje.

LBAA valdybos nariais tapo aktyviausi aukštųjų mokyklų, mokslinių institutų, bankų, ministerijų, žinybų, įmonių, susivienijimų, organizacijų ir įstaigų apskaitos specialistai, kurie buvo pasiryžę sukauptą patirtį ir sugebėjimus skirti Asociacijos veiklai ir įsijungti į naujos buhalterinės apskaitos sistemos kūrimą.

Asociacija buvo pasiryžusi dirbti nuosekliai ir operatyviai, vyravo apskaitos specialistų entuziazmas, visi dirbo su dideliu užsidegimu. Įmonių buhalterinę apskaitą LBAA įkūrėjai siūlė tvarkyti pagal naują buhalterinės apskaitos įstatymą, kurį, parodžiusi iniciatyvą, rengė LBAA darbo grupė.

Šiandien galima diskutuoti, kam pirmajam kilo idėja įkurti Lietuvos buhalterių ir auditorių asociaciją. Tačiau LBAA steigimo iniciatoriai, be jokios abejonės, buvo profesorius Jonas Mackevičius, Ona Žėkienė, Dalia Mačernienė, Juozas Kabašinskas, Juozas Listavičius, kiti tuo metu Vadybos akademijoje dirbę apskaitos specialistai, tarp jų – doc. dr. Rišardas Krinickis.

Doc. dr. Dalia Mačernienė prisimena, kad idėja suburti, suvienyti buhalterius, kelti šios profesijos prestižą, buhalterių profesionalumą kilo kartu su Sąjūdžiu. Vilniaus miesto visuomeninėje buhalterinės apskaitos metodinėje taryboje, kuriai pirmininkavo doc. dr. Dalia Mačernienė ir dirbo visuomeninais pagrindais su Ona Žėkiene, 1987 m. buvo skaitomos paskaitos buhalteriams, aiškinami teisėti jų interesai, konsultuojama dėl praktikoje kylančių neaiškumų.

Profesorius Jonas Mackevičius prisimena, kad idėja įkurti LBAA subrendo jam grįžus iš 1990 m. balandį Budapešte vykusio 13-ojo Europos buhalterių asociacijos kongreso, kuriame buvo užmegzti dalykiniai ryšiai su Lenkijos, Bulgarijos, Suomijos, Olandijos, Vokietijos ir kitų šalių asociacijomis. Pirmieji Lietuvoje apie nepriklausomą auditą, kuris turėtų pakeisti komandinės administracinės ekonomikos kontrolės sistemą, ir apie nepriklausomų auditorių veiklą prabilo Rišardas Krinickis ir Juozas Kabašinskas.

1990 m. lapkričio 15-20 d. LBAA organizavo 3 dienų Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokslo ir praktikos apskaitos specialistų pasitarimą – seminarą, kuriame buvo parengti buhalterinės apskaitos sąskaitų plano ir balanso projektai, numatytos Baltijos šalių buhalterinės apskaitos sistemos kūrimo gairės. Tačiau šios iniciatyvos neparėmė tuometinė Finansų ministerija.

1990 m. lapkričio 30 d. Vilniuje Operos ir baleto teatre įvyko 1-asis LBAA suvažiavimas. Dalyvavo 1 020 LBAA narių. Jo pagrindiniai tikslai – išnagrinėti ir perimti pažangią užsienio valstybių buhalterinės apskaitos tvarkymo patirtį, imtis praktinių priemonių pertvarkant buhalterinės apskaitos procesą ir iniciatyvos sukurti Lietuvos buhalterinės apskaitos sistemą, paremtą pasauline apskaitos teorija ir praktika, tarptautiniais apskaitos standartais ir Europos Sąjungos direktyvomis, skatinti apskaitą kompiuterizuoti, plėsti apskaitos mokslinius tyrimus. Suvažiavime buvo aptarta daugelis aktualių ir svarbių buhalterinės apskaitos organizavimo klausimų. Vilniaus Arkikatedroje klebonas Kazimieras Vasiliauskas, kuris pats 5 m. dirbo kolūkio vyriausiuoju buhalteriu po Sibiro lageriuose praleistų 10 metų, iškilmingai pašventino LBAA vėliavą. Suvažiavime pranešimą skaitė LBAA prezidentas profesorius Jonas Mackevičius, suvažiavimo svečiai ir dalyviai, vyko diskusijos. Pasisakė 19 LBAA narių. Suvažiavime dalyvavo svečiai iš Bulgarijos, Lenkijos, Rusijos, Rumunijos, Vokietijos. Jie skaitė pranešimus, diskutavo, davė patarimus, labai vertino LBAA iniciatyvą. Vienbalsiai buvo priimta suvažiavimo Rezoliucija ir Kreipimasis į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą bei Vyriausybę.
Siekiant įgyvendinti Suvažiavimo tikslus, jo rezoliucijoje buvo rašoma, kad Lietuvos Respublika siekia politinio ir ekonominio suvereniteto bei tarptautinio pripažinimo, todėl kiekvieno buhalterinės apskaitos specialisto pareiga prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo. Buvo konstatuota, kad buhalterinės apskaitos ir kontrolės būklė Lietuvos ūkyje nepatenkinama, neatitinka tarptautinių normų, dėl to stringa integravimosi į Europos valstybių ekonominę sandraugą procesas.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija manė esant tikslinga:

  1. Išnagrinėti ir perimti pažangią užsienio valstybių buhalterinės apskaitos ir kontrolės organizavimo patirtį;
  2. Surasti optimalų Lietuvos ūkio buhalterinės apskaitos ir kontrolės sistemos variantą;
  3. Imtis praktinių priemonių buhalterinei apskaitai ir kontrolei pertvarkyti Lietuvos ūkyje vadovaujantis pasauline buhalterinės apskaitos ir kontrolės teorija ir praktika, tarptautiniais standartais, direktyvomis ir rekomendacijomis;
  4. Kartu su Buhalterinės apskaitos ir auditorių taryba rengti buhalterinės apskaitos ir kontrolės norminę medžiagą, metodinius nurodymus bei rekomendacijas, sąskaitų planą, atskaitomybės formas ir kt.;
  5. Skatinti buhalterinės apskaitos, kontrolės, ūkinės veiklos analizės kompiuterizavimą;
  6. Teikti buhalterinės apskaitos ir kontrolės specialistams profesinę paramą, ginti jų teises ir prestižą;
  7. Plėsti buhalterinės apskaitos ir kontrolės mokslinius tyrimus.

Tuo tikslu Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos ir Lietuvos Vyriausybės buvo prašoma greičiau priimti LR Buhalterinės apskaitos ir Valstybės kontrolės įstatymus; įkurti LR Vyriausybei atskaitingą Buhalterinės apskaitos ir auditorių tarybą; pradėti taikyti Respublikoje auditorių kontrolę; kviesti LBAA atstovus svarstant svarbias ūkio ekonomines problemas bei rengiant įstatymus ir norminius aktus, susijusius su buhalterinės apskaitos ir kontrolės klausimais; siųsti į užsienį studijuoti ir stažuotis buhalterinės apskaitos ir kontrolės specialistus.

Prof. Jonas Mackevičius tada akcentavo, kad LBAA tikslas – sukurti Lietuvos buhalterinės apskaitos sistemą, paremtą pasauline apskaitos teorija ir praktika, tarptautiniais apskaitos standartais ir Europos Sąjungos direktyvomis. Jis rašė: “Nėra nei vienos įstaigos, įmonės, organizacijos, nėra nei vienos firmos ar akcinės bendrovės, kuriai nebūtų reikalinga apskaita. Labai norėčiau, kad mūsų Respublikos Vyriausybė, Parlamentas kuo greičiau įsitikintų viena paprasta, bet gilia tiesa: be profesionalios apskaitos Lietuvos ūkis funkcionuoti gerai negali. Ten, kur apskaita tvarkoma prastai arba net jos visai nėra, tarpsta masiniai grobstymai, išeikvojimai, ūkinė netvarka. Todėl buhalterinė apskaita ir kontrolė – mūsų valstybės reikalas. Netgi daugiau – gyvybiškai svarbus reikalas. Neseniai parengėme naują buhalterinės apskaitos įstatymą. Labai prašome Vyriausybę tą įstatymą kaip galima operatyviau patvirtinti. Kuriant šį buhalterinės apskaitos įstatymą, buvo atsižvelgta į pasaulinę apskaitos praktiką, orientuotasi į tarptautinius standartus”. Tačiau, kaip buvo planuota, 1991 m. Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas nebuvo priimtas.

LBAA valdymo struktūroje buvo įkurta Audito komisija, kurios iniciatyva 1990 m. pabaigoje buvo parengtas “Auditinės veiklos Lietuvos Respublikoje nuostatų” projektas (autoriai J. Kabašinskas, V. Kundrotas, V. Lakis, J. Mackevičius, O. Žėkienė, E. Vilkelis). Tačiau nuostatų tvirtinimas buvo atidėliojamas. Visus 1991-uosius metus nebuvo jokio auditą reglamentuojančio dokumento, todėl auditas nebuvo atliekamas. LBAA siuntė kreipimąsi į Vyriausybę, prašydama kuo skubiau patvirtinti Nuostatus. Tik 1992 m. pabaigoje buvo sukurtas teisinis pagrindas audito veiklai plėtoti, bet, deja, nebuvo auditorių.

1991 m. rugpjūčio 22-24 d. Trakuose buvo organizuota pirmoji LBAA profesinio tobulinimo stovykla, kurioje dalyvavo 56 buhalterinės apskaitos darbuotojai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Utenos, Trakų, Šiaulių, Zarasų, Alytaus ir Panevėžio. Per 3 stovyklos dienas įvyko 11 užsiėmimų, kuriuose buvo skaitomos paskaitos įvairiais buhalterinės apskaitos ir kontrolės klausimais, diskutuojama, dalinamasi patirtimi.

Po 1-ojo LBAA suvažiavimo euforija gana greitai baigėsi, prasidėjo įvairūs organizaciniai sunkumai, reikėjo patalpų, tribūnos veiklai, patarimų ir konsultacijų buhalteriams diegiant naujuosius norminius aktus. 1991 m. gruodžio 16 d. buvo įregistruotas LBAA struktūrinis padalinys – Buhalterių ir auditorių mokykla. Jos tikslai buvo rengti seminarus, įvairius mokymus, konsultavimą, teikti audito ir kitas buhalterinės apskaitos paslaugas, leisti buhalterinės apskaitos ir kontrolės literatūrą. Pagal Prancūzijos neformalaus mokymo patirtį, buvo numatyti 5 mokymo lygiai (1-asis – pradinis apskaitos mokymas ir praktinių įgūdžių formavimas; 2-asis – finansinės apskaitos pagrindai, teminiai mokomieji seminarai; 3-asis – seminarai – konsultacijos buhalterinės apskaitos ir mokesčių praktikos klausimais; 4-asis – kvalifikacijos kėlimas vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams), auditoriams, kursai įmonių vadovams, buhalterinės apskaitos metodikos mokymas įmonėse; 5-asis – buhalterių ir auditorių profesinė stovykla, nepriklausomų auditorių pasitarimai. Mokyklos metodinį aprūpinimą – planus, programas ir medžiagą parengė doc. dr. Dalia Mačernienė. Dėstytojai buv doc. dr. Dalia Mačernienė, doc. dr. Aldona Jankaitienė, dr. Ona Žėkienė, Alina Gaudutytė, Algirdas Bartkevičius ir kiti. Pagal 1991-1995 m. statistiką, pradinį mokymą išklausė 950 klausytojų, atestuoti 335 vyriausieji finansininkai (buhalteriai).

1991 m. kovą įvyko pirmasis pretendentų į auditorius užsiėmimas. Netrukus įvairiuose Lietuvos miestuose prasidėjo didieji LBAA seminarai buhalteriams apskaitos ir mokesčių klausimais. Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas vis dar nebuvo priimtas, todėl gegužės 5 d. buvo parašytas LBAA kreipimasis į Ministrą pirmininką G. Vagnorių ir Finansų ministrę E. Kunevičienę ir siūloma neatidėliotinai priimti Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą ir auditinės veiklos nuostatus. 1991 m. spalį rašomas kreipimasis AT pirmininkui V. Landsbergiui dėl susiklosčiusios nepatenkinamos buhalterinės apskaitos būklės, kai senos sovietinės apskaitos nuostatos nebegalioja, o naujos nesukurtos arba stabdomas sukurtų tvirtinimas, audito veikla nevykdoma. 1991 m. gruodžio 17 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 570 “Dėl auditorių veiklos organizavimo” patvirtinti audito veiklos nuostatai, kuriuos parengė LBAA nariai – prof. Jonas Mackevičius, prof. Vaclovas Lakis, dr. Ona Žėkienė, Vidas Kundrotas, Juozas Kabašinskas, Eduardas Vilkelis. Buvo sudaryta komisija auditorių kvalifikacijai suteikti (Vaclovas Lakis – komisijos pirmininkas, Edmundas Balčiūnas, Valdas Cicėnas, H. Dauderis, Zina Gaidienė, Jonas Lionginas, Pijus Pošiūnas, doc. dr. Ona Žėkienė). Sudaryta komisija auditorių kvalifikacijai kelti, tačiau audito veikla savotiškai blokuojama. 1992 m. sausio 7 d. išėjo pirmasis “Apskaitos ir kontrolės”, kurio redaktoriumi tapo jaunas ir energingas žurnalistas Algirdas Linkus, numeris. 1992 m. kovo 20 d. įvyko LBAA rėmėjų klubo steigiamasis susirinkimas.

1992 m. gegužės 15 d. Vilniuje surengta Buhalterio diena.

1992 m. gegužės 27 d. LR Vyriausybės potvarkiu Nr. 521 buvo sudaryta Darbo grupė poįstatyminiams svarbiausiems buhalteriniams apskaitos norminiams aktų projektams rengti ir juos pateikti Vyriausybei. Darbo grupės vadovė – doc. dr. O. Žėkienė, nariai – J. Kabašinskas, V. Jurna, E. Balčiūnas, J. Listavičius, D. Mačernienė, Z. Lukoševičienė, J. Nevas, K. Pučinskas ir kiti. 1992 m. birželio 18 d. priimtas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas (BAPĮ). Įstatymo projektą rengė LBAA darbo grupė, vadovaujama J. Mackevičiaus. Įstatymas įsigaliojo 1993 m. sausio 1 d.

LBAA pavyko pasiekti, kad pagal BAPĮ buhalteris būtų atribotas nuo materialinės atsakomybės už materialinių vertybių grobstymą, švaistymą ir piktnaudžiavimą, nes įstatyme buvo įrašyta, kad buhalteris atsako už buhalterinių įrašų teisingumą ir atskaitomybės parengimą laiku. Buhalteriams tai buvo labai svarbu.

LBAA parengė pirmuosius Lietuvoje auditorius, kuriems LR Vyriausybės patvirtinta komisija 1991 m. gruodžio 23 d. išdavė auditoriaus atestatus 27 auditoriams , tarp jų – LBAA nariams – O. Žėkienei, J. Kabašinskui, R. Krinickiui, G. Ivanovai ir kt., bet (dėl įvairių intrigų ir privačių apskaitos firmų ambicijų bei jų palaikymo valstybinėse institucijose) 1996 m. šie atestatai paskelbti negaliojančiais, norintiems tapti atestuotaisiais auditoriais egzaminus teko laikyti iš naujo.

1992 m. spalio 23 d. įvyko LBAA ataskaitinė-rinkiminė konferencija. Ataskaitinį pranešimą apie dvejų metų darbus padarė viceprezidentė Ona Žėkienė. Diskusijose dėl ataskaitinio pranešimo ir revizijos ataskaitos kalbėjo LBAA prezidentas Jonas Mackevičius, doc. Aldona Jankaitienė ir kiti. Konferencija patvirtino LBAA įstatų 4 skyriaus “Asociacijos valdymas” pakeitimus. LBAA prezidente buvo išrinkta Ona Žėkienė (biografija).

Asociacijai vadovaujant Onai Žėkienei, LBAA veiklos kryptys buvo:

Praktinė veikla:

Profesinė pagalba:

  1. Narių teisėtų interesų gynimas;
  2. Tarpininkavimas įdarbinant.

1993 m. liepos 20 d. LBAA surengė pirmąjį nepriklausomų auditorių pasitarimą. Buvo aptartos audito atlikimo problemos, paslaugų kainos, audito veiklos nuostatų projektas. Auditorių interesams atstovauti sudaryta Nepriklausomų auditorių taryba (NAT), jos pirmininku išrinktas Juozas Kabašinskas. 1994 m. sausio 21 d. “Villon” viešbutyje vykusiame 2-ame nepriklausomų auditorių pasitarime aptarta audito veiklos Lietuvoje praktika, problemos ir perspektyvos ir konstatuota nepatenkinama audito veiklos būklė Respublikoje. 1994 m. rudenį Lietuvos nepriklausomų auditorių pasitarime aptarti auditoriaus išvados rašymo ir nuomonės reiškimo klausimai. Pasitarime dalyvavo apskaitos ir kontrolės specialistai, norintys tapti auditoriais.
Nuo 1994 m. pradžios apskaita pradėta tvarkyti pagal naują LR Vyriausybės nutarimą Nr. 804 “Dėl pajamų ir sąnaudų pripažinimo”. LBAA kreipėsi pareiškimu į LR Prezidentą A. Brazauską, Seimo pirmininką Č. Juršėną ir Ministrą pirmininką A. Šleževičių dėl nekokybiškai parengtų teisės aktų, reglamentuojančių metinės finansinės atskaitomybės sudarymą. Buvo siūloma sudaryti darbo grupę (komisiją) iš mokslo, mokymo įstaigų bei praktinę apskaitos patirtį turinčių buhalterinės apskaitos specialistų, kuri parengtą medžiagą aprobuotų praktiniam taikymui. 1995 m. vasarį vėl rašomas pareiškimas Vyriausybei, Finansų ministrui ir Valstybės kontrolės departamentui, kuriame pabrėžiama, kad “buhalterinės apskaitos reforma vykdoma tinkamai nepasirengus, yra neefektyvi. Norminių aktų srautas su neaiškiu turiniu, terminologija priimami atgaline data ir tai sukelia kritinę finansinę situaciją įmonėse”. Nesiskaitymas (negauti atsakymai į ankstesnius pareiškimus) ir nepagarba buhalterio profesijai vertė LBAA daryti naujus pareiškimus ir rengtis protestuoti. 1995 m. kovo 10 d. LBAA prezidentę O. Žėkienę pokalbiui dėl audito būklės šalyje priėmė Ministras pirmininkas A. Šleževičius. LBAA reikalavo pateikti visuomenei PHARE, OECD ir kitų tarptautinių programų, taip pat Lietuvos valstybės apskaitos reformai skirtų lėšų dydžius ir jų panaudojimą. Deja, apie lėšų panaudojimą buhalterių visuomenė taip ir nesužinojo. LBAA atstovai dirbo visuomeniniais pagrindais, aukodami savo laisvalaikį.

1995 m. rugpjūčio 24-26 d. Trakuose į vyko 5-oji (jubiliejinė) Lietuvos buhalterių ir auditorių profesinio tobulinimo stovykla.

1995 m. rugsėjo 8 d. Palangoje įvyko 4-asis kasmetinis auditorių pasitarimas, kuriame aptartos nepriklausomų, vidaus auditorių profesionalumo didinimo kryptys, praktikos plėtros galimybės. Dalyvavo praktikuojantys nepriklausomi auditoriai, komercinių bankų, akcinių bendrovių, konsultavimo specialistai.

1995 m. spalio 27 d. Vilniaus valstybiniame akademiniame dramos teatre įvyko 2-asis LBAA suvažiavimas, kuriame dalyvavo per 600 LBAA narių ir svečių. Buvo perskaityta 16 pranešimų buhalterinės apskaitos, audito, mokesčių ir kitais įmonių veiklos klausimais. Priimta suvažiavimo Rezoliucija. Tačiau LBAA nebuvo labai lengva vykdyti savo užsibrėžtus planus. LBAA veikla, vadovaujant Onai Žėkienei, buvo kovinga. Tuo metu šalyje vyravo tam tikras chaosas, vykdant apskaitos reformą ir priimant teisės aktus. LBAA rengė naujus norminius aktus, pirmuosius auditorius, tačiau valdžios institucijos į geranoriškus LBAA pasiūlymus dėl buhalterinės apskaitos norminių aktų ir auditorių rengimo, ypač tuometinė Finansų ministerija, visai nekreipė dėmesio ir nenorėjo pripažinti LBAA kaip stiprios visuomeninės profesinės buhalterių organizacijos. Nepripažino nei mokslininkų, nei praktikų nuomonės apskaitos klausimais. Galų gale norminių aktų, susijusių su buhalterine apskaita, rengimas buvo atiduotas į privačias rankas tų, kurie stengėsi ne tiek dėl Lietuvos, kiek dėl savo asmeninių interesų. Taip ir liko neaišku, kaip ir kur buvo panaudoti užsienio skirti pinigai buhalterinės apskaitos reformai. Didelė blogybė buvo teisės aktų įsigaliojimas atgaline data. Todėl buvo pasirinkta pakankamai griežta LBAA pozicija kritikuoti, buvo rašomi pareiškimai, kreipiamasi į LR valdžios institucijas, grasinama piketais. Dar 1996m. gruodį LBAA kreipėsi į Seimą, siūlydama parengti ir paskelbti Lietuvos buhalterinės apskaitos raidos koncepciją iki 2000 m., kuri būtų pateikta aptarti profesionalų visuomenei. Buvo siūloma įtvirtinti vieną svarbiausių buhalterinės apskaitos principų – pastovumo principą, t.y, kad buhalterinės apskaitos įstatymo ir poįstatyminių aktų pasikeitimai (papildymai) įsigalioja ne anksčiau kaip nuo kitų finansinių metų ir gavus visuomeninių profesinių organizacijų atsiliepimus.

Buvo siūloma pajamų ir sąnaudų pripažinimo apskaitoje tvarkos nuostatas, patvirtintas LR Vyriausybės 1993 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 804, įtvirtinti Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatyme, parengti inventorizacijos tvarką, parengti finansininkų ir buhalterių kvalifikacinius nuostatus, kuriuose būtų numatyti jų rengimo, kvalifikacijos suteikimo ar atestavimo ir svarbiausi pareigybiniai reikalavimai. LBAA siūlė šiuo sudėtingu laikotarpiu skirti valstybei daugiau dėmesio buhalterinės apskaitos problemoms spręsti ir vengti buhalterių bauginimo. Buhalterių visuomenėje vyravo baimė ir nerimas, atsivėrė gili takoskyra, palaikoma kai kurių apskaitos verslu užsiimančių žmonių. Asociacijai nebuvo lengva vienyti šalies buhalterius, iškovoti didesnį vaidmenį visuomenėje. Tačiau tuo pat metu LBAA organizavo labai daug įvairių seminarų buhalteriams, rengė kvalifikacijos kėlimo kursus, teikė konsultacijas apskaitos ir mokesčių klausimais.

Onos Žėkienės nuopelnas – buhalterių profesinio tobulinimosi stovyklos, buhalterio diena, didieji seminarai po visą Respubliką, kuriuos vėliau nukopijavo kiti, buhalteriams teikiamos konsultacijos.

1997 m. spalio 10 d., praėjus 7 m. po LBAA įkūrimo, LBAA prezidente buvo išrinkta doc. dr. Dalia Mačernienė (biografija). Kovingasis LBAA laikotarpis baigėsi. Prasidėjo geranoriškas, dalykiškas bendradarbiavimas su Finansų ministerija, VMI, Valstybės kontrole ir kitomis institucijomis. Valdžios institucijos LBAA pradėjo siųsti derinti praktiškai visų rengiamų teisės aktų, susijusių su apskaita, auditu ir mokesčiais, projektus. Įkūrus Lietuvos auditorių rūmus ir numačius privalomą auditorių narystę juose, LBAA visą veiklą ir dėmesį sutelkė į buhalterius, rūpinosi jų profesinės kompetencijos ugdymu, teisėtų interesų gynimu.

1998 m. LBAA veikloje atverčiamas naujas puslapis. Naujoji LBAA prezidentė doc. dr. Dalia Mačernienė tada akcentavo, kad pagrindinis LBAA tikslas – suburti finansininkus, buhalterius, auditorius, mokslininkus, pedagogus, dirbančius apskaitos ir audito srityse, bendram darbui ir siekti, kad apskaita besąlygiškai atitiktų laikmetį, būtų reikšminga ir naudinga.

1998 m. vasario 3 d. “Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijų” Nr. 5 išleistame specialiame LBAA priede LBAA prezidentė doc. dr. Dalia Mačernienė rašė: “Šiandien jau niekas nebegali ir nebenori dirbti senais metodais ir metodika. Keičiasi valdžios pozicija, pradedama atsižvelgti į profesinius interesus, norminės apskaitos bazės rengimas pradedamas derinti su profesinių organizacijų patirtimi. Galime tikėtis, kad jau praeityje tie laikai, kai buvo priimti pirmieji apskaitos norminiai dokumentai, neatsižvelgiant į galimybes juos realiai taikyti”.

LBAA dalyvavo kuriant bei tobulinant Lietuvos apskaitos ir audito sistemą, teikė pasiūlymus ir pastabas rengiant apskaitos ir mokesčių norminius aktus, gynė teisėtus Asociacijos narių profesinius interesus, organizavo mokymus bei apskaitos specialistų kvalifikacijos kėlimą, stengėsi, kad didėtų buhalterių ir auditorių vaidmuo bei prestižas visuomenėje. Tačiau realiai tai pasiekti pavyko ne taip greitai, kaip norėjosi arba kaip buvo tikėtasi. LBAA prezidentė doc. dr. Dalia Mačernienė akcentavo, kad naujų buhalterinės apskaitos metodikų kūrimas negali būti atitrūkęs nuo jų įvertinimo praktikoje, todėl kvietė Lietuvos finansininkus, buhalterius, auditorius, mokslininkus, pedagogus papildyti LBAA narių gretas, bendradarbiauti, teikti pasiūlymus Lietuvos buhalterių ir auditorių veiklai gerinti.
Daugelis buhalterių prisimena Premjero G. Vagnoriaus samprotavimus apie “žiauriosios akcijos” naudą gausinant biudžeto pajamas ir dėl to nuolat tvyrantį buhalterių bauginimą. Ypač griežtos sankcijos buvo taikomos už piktybinį mokesčių nemokėjimą, tyčia tvarkant apgaulingą apskaitą. Pagal tuometinį Mokesčių administravimo įstatymą, iš 9 piktybinių mokesčių įstatymų pažeidimo atvejų už 6 buvo galima bausti įmonės buhalterį, t.y. “kaltą iešmininką”. Buhalterių visuomenė gerai žinojo, kad apgaulingos apskaitos iniciatoriai niekada nebuvo įmonių buhalteriai – samdomi darbuotojai.

LBAA visomis įmanomomis priemonėmis stengėsi pasiekti, kad buhalteriai atsakytų už apskaitos tvarkymą savo kompetencijos ribose. Aplinkybės buvo palankios. Buhalterių visuomenė pasiekė, kad, pakeitus LR buhalterinės apskaitos įstatymą, buvo įrašyta nuostata, kad vyriausiasis buhalteris (buhalteris) atsako už buhalterinių įrašų teisingumą, o už apskaitos politikos pasirinkimą ir už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas.

LBAA veikloje šalia metodinio darbo kuriant apskaitos ir audito raidos koncepciją, teikti pasiūlymus ir pastabas kuriant bei tobulinant buhalterinės apskaitos, audito ir mokesčių norminius dokumentus, buvo parengti vyriausiųjų finansininkų (vyriausiųjų buhalterių) kvalifikaciniai reikalavimai, propaguojama buhalterio ir auditoriaus profesija, organizuojamos Buhalterio dienos šventė (antrąjį gegužės mėnesio penktadienį), praktinės – teorinės konferencijos apskaitos ir mokesčių klausimais iš rugpjūčio pabaigos persikėlė į rugsėjo pradžią), plėtojami profesiniai ryšiai su kaimyninių šalių profesinėmis organizacijomis. LBAA atstovus pradėta kviesti dalyvauti rengiant su apskaita ir mokesčiais susijusius svarbiausius teisės aktus, jų pakeitimus, prašoma jų pasiūlymų ir patarimų. Jie taip pat dalyvauja diskusijose su VMI, kaip pagerinti mokesčių administratorių ir mokesčių mokėtojų tarpusavio supratimą, rašomos pastabos dėl rengiamo Valstybės kontrolės įstatymo projekto ir Valstybės kontrolės strateginio plano projekto ir net kviečiami dalyvauti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdžiuose svarstant apskaitos sistemos koncepciją. Į apskaitos norminių aktų rengimo grupes buvo įtraukti LBAA atstovai. LBAA prezidentė Dalia Mačernienė 1998 m. lapkričio 4 d. LR Ministro Pirmininko potvarkiu Nr. 352 “Dėl darbo grupės LR apskaitos įstatymo ir su juo susijusių kitų įstatymų pakeitimo ir papildymo įstatymų projektams parengti sudarymo” buvo įtraukta į tą darbo grupę ir dalyvavo rengiant LR apskaitos įstatymą, atsižvelgiant į ES direktyvas, TAS ir PHARE ekspertų pastabas. LBAA atstovai dalyvavo ekspertų grupėje, kuri nagrinėjo apskaitos biurokratinius suvaržymus ir parengė apskaitos sistemos tobulinimo projektą. Kadangi tuo metu buvo itin dažnai keičiami mokesčių įstatymai ir juos lydintys norminiai aktai, įmonių, organizacijų ir bendrovių buhalteriams reikėjo išmokti greitai susiorientuoti ir prisitaikyti prie besikeičiančios tikrovės, reikėjo naujų žinių, įgūdžių ir svarbiausia – šiltų, padrąsinančių ir įkvepiančių LBAA prezidentės doc. dr. Dalios Mačernienės žodžių. LBAA dalyvavo VMI organizuotame mokesčių inspekcijos pareigūnų susitikimuose-diskusijose prie apskritojo stalo su verslininkų, auditorių atstovais, kaip pagerinti mokesčių mokėtojų ir mokesčių administratorių tarpusavio supratimą. LBAA dalyvavo rengiant buhalterių rengimo standarto projektus, atsižvelgiant į ES direktyvas ir Tarptautinės buhalterių federacijos reikalavimus. Apie tokį svarų LBAA vaidmenį visuomenės gyvenime asociacijos įkūrėjai tik svajojo. Praktinėje veikloje LBAA dalyvavo leidžiant profesinę literatūrą, organizavo buhalterių, vyriausiųjų finansininkų (vyriausiųjų buhalterių) mokymą bei kvalifikacijos kėlimą, rengė seminarus-konferencijas atskaitomybės bei mokesčių klausimais, teikė profesinę pagalbą LBAA nariams, tarpininkavo įdarbinant buhalterius, organizavo pasitarimus – diskusijas apskaitos, audito mokesčių klausimais profesinei kompetencijai ugdyti, organizavo išvažiuojamuosius užsiėmimus rajonuose. Tapo tradicija rengti dieninius ir vakarinius vienos savaitės kursus vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams) finansinės apskaitos ir mokesčių naujovėms nagrinėti, 3 dienų kvalifikacijos kėlimo kursus ne tik Vilniuje, Kaune, bet ir Klaipėdoje, kituose šalies miestuose, organizuoti nemokamus seminarus, rengti pradinio parengimo (perkvalifikavimo) kursus norintiems įsisavinti apskaitos teoriją ir įgyti praktikos žinių, kad galėtų dirbti buhalterių padėjėjais ir buhalteriais. Daug naudingos patirties, organizuojant buhalterių kvalifikacijos tobulinimą, doc. dr. Dalia Mačernienė pasisėmė 1998 m. gruodį dalyvaudama Paryžiuje vykusioje konferencijoje “Buhalterių ir auditorių mokymo programų parengimas, sertifikavimas ir licencijavimas”. Buvo tęsiamos LBAA tradicijos rengti Buhalterio dieną, profesinės buhalterių stovyklos iš Trakų persikėlė į kitus šalies miestus – Anykščius, Dubingius, Birštoną, Druskininkus, Palangą. Buvo atkuriamas LBAA tinklas rajonuose, atgaivintas Alytaus asociacijos skyriaus darbas, susibūrė entuziastai Naujojoje Akmenėje, Mažeikiuose, Ignalinoje. LBAA tarpininkaudavo įmonių buhalteriams aiškinantis VMI ir Finansų ministerijoje sudėtingus apskaitos ir mokesčių klausimus. LBAA, jungianti profesionalių apskaitos specialistų kūrybines jėgas ir patirtį, nuolat rūpinosi profesijos prestižu, siekė geranoriško bendradarbiavimo, kuriant ir tobulinant apskaitos ir audito sistemą, teikė pasiūlymus ir pastabas rengiant apskaitos ir mokesčių teisės aktus.
2001 m. spalio 5 d. LBAA prezidente 4 metų kadencijai buvo perrinkta doc. dr. Dalia Mačernienė. Kolegijos nariai buvo Danguolė Pranckėnienė, Zita Mačėnaitė, Algirdas Linkus, Stasė Palubinskienė, Ulijanina Narkevičienė, Dzintra Tamulienė, Virginija Graudinienė, Bogdanas Petniūnas, Danutė Neverbickienė, doc. dr. Aldona Jankaitienė, Antanas Dargenis, Regina Korenevska, Julius Baltrušaitis, Vanda Palienė.
Nors buvo išlaikytas veiklos tęstinumas per abi kadencijas, bet buvo ir skirtumų bei naujovių LBAA veikloje. Nuo pat veiklos pradžios buvo siekiama gerinti santykius su Finansų ministerijos Apskaitos metodologijos departamentu, VMI, Valstybės kontrole, siekiant tarpusavio supratimo ir dalykinės pagalbos vienų kitiems. Gerinant santykius, buvo pasiekta daugiau tarpusavio supratimo ir naudos buhalterių visuomenei, nei rašant peticijas valdžiai. Kartu su kitais apskaitos entuziastais, kurie buvo suburti Finansų ministerijos Apskaitos metodologijos departamente, buvo kuriama naujoji apskaitos koncepcija. LBAA tapo naujai įkurto Apskaitos instituto dalininku ir aktyviai dalyvavo rengiant Verslo apskaitos standartus (Konsultacinio komiteto ir Ekspertų komisijos darbe). Buvo išplėtota LBAA filantropinė veikla, suteikiant galimybę buhalteriams, kuriems darbdavys neskiria lėšų kvalifikacijai tobulinti, nemokamai dalyvauti seminaruose, kvalifikacijos kėlimo kursuose, profesinio tobulinimosi stovyklose. Per metus būdavo organizuojami 4 nemokami seminarai LBAA nariams. Ypač daug šioje veikloje padėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai Birutė Černiuvienė, Alina Gaudutytė, Elena Puvačiauskaitė ir kiti. LBAA siekė išugdyti buhalteriams žinių troškimą, siekį tobulėti, norą tapti profesionaliems, kelti profesijos prestižą ir rūpintis, kad būtų įgyvendintos profesinės etikos normos.

Ugdant kvalifikuotus buhalterius ir didinant buhalterio profesijos prestižą, pirmą kartą Lietuvoje 2001 m. LBAA pradėjo atestuoti buhalterius. Mokymas buvo skirstomas į 3 etapus. Išlaikiusiems finansinės apskaitos, mokesčių ir teisės egzaminus, suteikiamas buhalterio profesionalo vardas. Buhalterio profesionalo atestavimo nuostatuose buvo sakoma, kad buhalteris profesionalas yra aukščiausio lygio buhalterinės apskaitos specialistas. Buhalterių atestacija ir buhalterio profesionalo vardo suteikimas patvirtina apskaitos specialistų profesinę kompetenciją, jo sugebėjimą kokybiškai organizuoti bet kokios nuosavybės formos įmonės ar ūkio šakos apskaitos tarnybos darbą, taip pat konsultuoti buhalterinės apskaitos klausimais bei patvirtina apskaitos specialisto pasirengimą laikytis profesinės etikos normų. Buvo nustatyti ir kvalifikaciniai reikalavimai pretendentams, siekiantiems įgyti buhalterio profesionalo vardą, pvz., turėti aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 5 m. buhalterinės apskaitos, finansų, ekonomikos ar kontrolės darbo patirtį per paskutinius 10 m., būti nepriekaištingos reputacijos, išlaikyti egzaminus buhalterio profesionalo vardui įgyti. Bendradarbiaujant šioje srityje, pasirašytos sutartys su Latvijos ir Estijos buhalterių asociacijomis. Medžiaga buhalteriams atestuoti buvo kaupiama dalyvaujant tarptautinėse konferencijose Helsinkyje, Paryžiuje, Rygoje, kurias organizavo OECD (Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir vystymo programa). LBAA buvo patvirtinti ir propaguojami pagrindiniai buhalterių profesinės veiklos etikos principai. Kiekviename seminare, kursuose, konferencijose LBAA prezidentė doc. dr. Dalia Mačernienė akcentavo, kad šie buhalterių profesinės etikos principai turi tapti buhalterių profesinio elgesio norma.

LBAA buhalterių profesinės etikos principai:

GARBINGUMAS – atlikdamas profesines pareigas, visuose savo veiksmuose buhalteris turi būti teisingas ir sąžiningas, garbingai elgtis ir tuo atveju, kai nukenčia asmeniniai interesai.
OBJEKTYVUMAS – būti nešališku, nesielgti tendencingai pagal išankstines nuostatas ir nedaryti įtakos kitiems asmenims, siekiant išvengti objektyvumo.

PROFESINĖ KOMPETENCIJA – imtis tik tų profesinių paslaugų, kurioms atlikti turi pakankamai dalykinių žinių ir patirties, t.y. atsisakyti darbų, kuriems atlikti neužtenka profesionalaus pasirengimo ir nėra galimybių pasitelkti konsultantus ar pagalbininkus.

KONFIDENCIALUMAS – savo profesiniame darbe sužinojus komercinę paslaptį, ją griežtai saugoti, gerbiant teisę į konfidencialumą, išskyrus tuos atvejus, kuriuos numato įstatymai ar profesiniai standartai.
PROFESINIS ELGESYS – negriauti savo profesijos autoriteto, elgtis taip, kad nepakenktum savo profesijos geram vardui, atsisakyti bet kokio profesiją diskredituojančio darbo ir elgesio.
VADOVAVIMASIS SPECIALIAISIAIS STANDARTAIS – teikti profesines paslaugas tik vadovaujantis įstatymais, atitinkamais profesiniais standartais, nepriklausomai nuo darbdavio ar darbų užsakovo nurodymų – jeigu tie nurodymai prieštarautų įstatymams ar profesiniams standartams.

Etikos kodeksas – tai savidisciplinos įsipareigojimai, kurie viršija įstatymais nustatytus reikalavimus. Etikos kodekso principai – tai etikos ir profesinio elgesio normos, kurios išreiškia atsakomybę prieš visuomenę, klientus ir kolegas. Jais vadovaujamasi atliekant profesines paslaugas. Etikos kodekso esmė – garbingai elgtis net ir tuo atveju, jeigu nukenčia asmeniniai interesai.

LBAA idėjas palaikė keli tūkstančiai buhalterių, bet sistemingai nario mokestį mokėjo tik 300. Metinis LBAA nario mokestis mokamas vieną kartą per metus ir buvo nustatytas 10 proc. nuo minimalaus darbo užmokesčio (ilgą laiką jis buvo 45 Lt, vėliau – 55 Lt). Šalia vyriausiųjų buhalterių (buhalterių) mokymų ir kvalifikacijos kėlimo pagal atnaujintas programas, konsultacijų, siekiantiems gauti buhalterio profesionalo vardą, LBAA rengė teminius seminarus, konferencijas apskaitos ir mokesčių klausimais, vykdė buhalterių atestavimą įmonėse, teikė dalykinę informaciją, profesinę ir metodinę pagalbą profesiniam lavinimui, plėtojo švietėjišką veiklą populiarinant buhalterio ir auditoriaus profesiją. LBAA nuolat dalyvavo tobulinant ir rengiant įstatymus, susijusius su apskaita, atskaitomybe, mokesčiais, teikė pastabas ir pasiūlymus tobulinat Verslo apskaitos standartus (VAS).

2005 m. spalio 19 d. įvyko LBAA ataskaitinė rinkiminė konferencija. Doc. dr. Dalia Mačernienė atsiskaitė už 15 metų darbą LBAA ir 8 metus LBAA prezidente. Ji buvo išrinkta LBAA Garbės prezidente ir pasitraukė iš aktyvios veiklos, tačiau buhalterių visuomenės interesams ir problemoms neliko abejinga. LBAA vadovaujant doc. dr. Daliai Mačernienei, LBAA atstovai aktyviai dalyvavo rengiant naująjį Buhalterinės apskaitos, Įmonių finansinės atskaitomybės, Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymus. LBAA buvo viena iš VšĮ ”LR apskaitos institutas” steigėjų-dalininkų ir aktyviai dalyvavo rengiant Verslo apskaitos standartus ir metodines rekomendacijas. Dalia Mačernienė taip pat dalyvavo finansų ministro įsakymu sudarytoje darbo grupėje, kuri rengė pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklių projektą, taip pat viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklių projektą. LBAA teikė pastabas dėl Finansų ministerijos ir valstybinės mokesčių inspekcijos rengiamų norminių aktų apskaitos ir mokesčių klausimais. Visuose seminaruose ir konferencijose LBAA prezidentė doc. dr. Dalia Mačernienė propagavo buhalterių profesinės veiklos etikos principus. Buhalterių profesijos prestižui didinti svarbią reikšmę turėjo siekis, kad kuo daugiau LBAA narių įrodytų savo profesinę kompetenciją, įgydami buhalterio profesionalo vardą. Todėl buhalterių kvalifikacijos kėlimas ir profesionalumo ugdymas buvo viena iš svarbiausių ir prioritetinių LBAA veiklos krypčių. Nuolat buvo organizuojami kvalifikacijos kėlimo kursai pagal kasmet atnaujintą programą, probleminiai teminiai seminarai ir konsultacijos apskaitos ir mokesčių klausimais, teikiama dalykinė ir metodinė pagalba profesiniam lavinimui. Kadangi LBAA pelno nesiekianti visuomeninė organizacija, metodiniai darbai, susiję su apskaitos reforma, buvo atlikti visuomeniniais pagrindais. Lėšas programoms vykdyti LBAA užsidirbo iš mokamų užsiėmimų. 2005 m. spalio 17 d. buhalterių profesionalų atestacijos komisija suteikė buhalterio profesionalo vardus ir išdavė pažymėjimus dar 33 asmenims – 5-ajai buhalterių profesionalų laidai. Pirmieji buhalterio profesionalo pažymėjimai buvo įteikti 2001 m. Per 5 m. buhalterio profesionalo vardą įgijo apie kelis šimtus buhalterių.

2005 m. spalio 19 d. naująja LBAA prezidente buvo išrinkta audito UAB “Moore Stephens Vilnius” direktorė atestuotoji auditorė Danguolė Pranckėnienė (biografija). Ji asociacijai vadovavo iki 2016 m . sausio mėn.

2016 m. sausio 12 d. naująja LBAA prezidente buvo išrinkta auditorė, MB Sostinės auditoriai vadovė Daiva Čibirienė (biografija). Pirmasis darbas, kurio ėmėsi naujai išrinkta prezidentė, buvo narių inventorizacija. LBAA narystė buvo pertikrinta, išdalinti nauji nario pažymėjimai, sutikrintas LBAA buhalterių profesionalų kvalifikacijos kėlimas, panaikintas jų senų pažymėjimų galiojimas ir tiems, kurie atitiko reikalavimus, buvo išduoti nauji LBAA buhalterio profesionalo pažymėjimai. Taip pat buvo pakeisti LBAA įstatai, kuriuose pagrindinės naujovės buvo tai, kad LBAA dabar turi šiuos valdymo organus:

Nustatyta, kad LBAA nariai yra:

  1. Tikrieji nariai:
  1. Nariai:
  1. Garbės nariai – asmenys, ženkliai prisidėję ar prisidedantys prie LBAA uždavinių įgyvendinimo, nemokantys nario mokesčio ir neturintys balso teisės.

LBAA kolegija ėmėsi naujų veiklų, siekdama didinti LBAA žinomumą. Pirmiausia buvo imtasi tobulinti ir didinti LBAA pasiekiamumą Facebook paskyroje https://www.facebook.com/LBAA.lt/ , kurioje pradėtos aktyviai skelbti profesinės naujienos, aktualios visiems buhalteriams. Intensyvus darbas davė naudos ir nuo 2016 m. pradžios iki 2016 m. spalio mėnesio LBAA Facebook paskyroje sekėjų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai (2016-02-01 buvo 1121, o 2016 spalio mėn. – 2263). Taip pat buvo nuspręsta sukurti LBAA narių uždarą Facebook grupę, kurioje yra ne tik diskutuojama, bet ir teikiamos konsultacijos. Uždaroje grupėje gali būti tik LBAA nariai, kurių šiuo metu yra prisijungę 173 (2016 m. spalio mėn.).

LBAA taip pat tapo labiau matoma ir žiniasklaidos atstovams.

Tuo pačiu buvo vykdyta intensyvi reklama, siekiant didinti LBAA narių skaičių. 2016 m. gegužės mėnesį LBAA tapo didžiausia buhalterius, auditorius ir apskaitos bei audito įmones vienijanti profesinė asociacija Lietuvoje.  Nuo metų pradžios LBAA narių skaičius išaugo dvigubai. Metų pradžioje LBAA turėjo 234 narius, o metų pabaigoje daugiau nei 500 narių.

Per pirmuosius valdymo mėnesius,  Daiva Čibirienė su kolegijos nariais, ėmėsi ir LBAA vidaus tvarkos. Buvo sukurtos arba atnaujintos LBAA tvarkos, pagal kurias yra vykdoma visa LBAA veikla. Taip pat buvo įkurtos naujos darbo grupės bei naikinami komitetai, kurie nevykdė jokios veiklos.

Šiais metais buvo siekiama ne tik aktyviai didinti LBAA žinomumą, bet ir intensyviau rūpintis LBAA nariais bei jų kvalifikacija. Todėl buvo surengta nemažai nemokamų arba už minimalią kainą kvalifikacijos kėlimo kursų, kurių metu LBAA nariai gilino savo žinias įvairiomis temomis. Taip pat pradėtas leisti LBAA nauijenlaiškis, kuriame pateikiama daug naudingos profesinės informacijos.

 

Prisijunkite prie mūsų Facebook!

Mano VMI

VMI įmonėms

Reklama

ECDL kursai

bss

vaa_g-01